Lauko parodos

Bertos Tilmantaitės paroda „Iš vandens“, Čečėnijos a.

Keturioliktasis tarptautinis fotomeno festivalis KAUNAS PHOTO tęsia 2014 m. pradėtą lauko parodų tradiciją, dovanodamas kauniečiams ir Kauno svečiams fotografijų ekspozicijas po atviru dangumi.

2017 m. festivalio parodos viešose Kauno miesto erdvėse eksponuojamos: Čečėnijos aikštėje, Kauno pilies prieigose, Vienybės aikštėje, Juozapavičiaus pr. 57 skverelyje, Žaliakalnio funikulieriaus papėdėje.

 

Todd Johnson (Australija) "Fosilijos"

© Todd Johnson (Australija) „Fosilijos“ Fotojuostelė užkasta 6 mėnesiams, 3 savaitėms ir 2 dienoms.

Todd Johnson darbų serija „Fosilijos“, tai tam tikras menininko ir gamtos bendradarbiavimo proceso rezultatas. Eksponuojamos fotografijos – kadaise buvusios spalvotos foto skaidrės, ilgą laiką laikytos vandenyje, veikiamos mineralų, drėgmės, užterštumo transformavosi ir įgavo pačias įvairiausias formas. Per šį tiesioginį fotografijos ir vandens ryšį, „Fosilijų” serija atskleidžia gamtai būdingą nepastovumą, chaosą bei grožį, kuris fotografijose perteikiamas spalvų įvairovės ir tekstūros samplaikomis.

Įprastai techniniuose fotografijų aprašymuose galime matyti juostelės ar fotoaparato tipą, naudotą optiką, jautrumą, diafragmą, išlaikymą ir kitus parametrus. Šios parodos autorius renkasi ne vien nekonvencinį atvaizdo kūrimo metodą, tačiau jį mums detaliai aprašo. Kaip žinia, laiko trukmė, kuomet šviesai jautrus paviršius yra veikiamas turi svarbų vaidmenį. Akimirkai fiksuoti tinka sekundės šimtųjų ir tūkstantųjų laiko tarpsniai. Tuo tarpu „Fosilijų“ aprašymuose randame išlaikymą, kuomet vanduo, drėgmė, dirvožemis ir įvairūs inkliuzai apsigyveno būsimame atvaizde – mėnesiais, savaitėmis ir dienomis. Laikas fotografijoje, lyg upe tekantis vanduo, gali būti matuojamas fotografinės medžiagos retikuliacijų, erozijos žavesiu, tokiu pačiu, kurį patiriame žiūrėdami tapybos darbus su paviršiaus krakeliūromis.

Todd Johnson – australų menininkas, dėstytojas, kurio paskaitų klausosi „Dikino“, MIBT ir Australijos Katalikiško universitetų studentai. Menininkas domisi fotografijos autorystės klausimais, materializmu skaitmeniniame amžiuje. Todd Johnson fotografijų darbai buvo eksponuoti Australijoje ir užsienyje, taip pat publikuoti daugelyje tarptautiniu mastu pripažintų žurnalų, tokių kaip: „Sneaky Magazine“, „Art Ascent: International Art Journal“, „Blame Magazine“ ir „Aint Bad Magazine”.

Berta Tilmantaite (Lietuva) "Iš vandens"

© Berta Tilmantaitė "Jūrų klajokliai"

Žmonės – kilę iš vandens, ir gimsta – iš vandens; mūsų kūnai sudaryti iš vandens; didžioji dalis Žemės paviršiaus – iš vandens; iš vandens, šalia vandens ar net ant vandens gyvena ir didelė dalis žmonijos.

Tačiau Pasaulio vandenynai dūsta dėl rūgštingumo ir mažėjančio deguonies kiekio juose, vandens telkinius smaugia plastikas ir kitos šiukšlės, kenksmingomis nuotekomis nusinuodyja gyviai, nenuspėjamos oro sąlygos sukelia audras, potvynius ar sausras.

Panėręs Raudonojoje jūroje ar Koralų trikampyje, neberasi tokio spalvoto koralų rifo, koks jis buvo seniau. Nebepamatysi aplink jį zujančių ryškiaspalvių žuvų skaidriai žydrame vandenyje. Vanduo drumsčiasi, koralai bąla, nyksta, žuvų mažėja, vietoj jų tarp koralų sukasi polietileniniai maišeliai bei plastikiniai buteliai. O išnėręs pakrantėse sutiksi vis sunkiau išgyvenančius žmones. Ilgą laiką sąlytyje su gamta ir iš jos gyvenusi žmonija dabar vargsta bandydama rasti geriamo vandens ar susižvejoti žuvies.

Banginių ar ryklių medžioklė, tirpstantys ledynai, mirusiu konstatuotas Australijos Didysis barjerinis rifas – gali atrodyti labai tolimi ir su Lietuva visiškai nesusiję dalykai, ne apie mus ir mums neturintys jokios įtakos. Tačiau viskas tarpusavyje susiję stipriai ir tampriai, todėl nykstanti aplinka – nykstantys mes.

Šios fotografijos užfiksuotos trijuose Pasaulio žemynuose: Pietų Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje, pasakoja apie žmonių gyvenimą sąlytyje su vandeniu ir iš jo. Taip pat atskleidžia problemas, keliančias nerimą dėl ateities. Fotografijos užfiksuotos Peru, pasakoja apie vietinius gyventojus, vandenyne renkančius „cochayuyo”- jūros dumblius, kurie pasižymi mineralų, vitaminų ir amino rūgščių gausa bei pripažįstami vienu iš maistingiausių produktų pasaulyje. Peru pakrantė nėra tinkama daržovių auginimui, todėl vienintelė galimybė išgyventi – dumblių ir kitų jūros gėrybių paieškos.

Darbų serija užfiksuota Kinijoje, tyrinėja Pekino upę „Yongding“. Ją sudaro 6 ežerai, išdėstyti skirtingais lygiais taip, kad juos jungiančiais kanalais vanduo tekėtų iš vieno į kitą, sukuriant tekančios upės įspūdį. Dalis į pietus nutekėjusio vandens bus pumpuojamas atgal į šiaurę ir paleidžiamas tekėti vėl. Yongding upės vanduo užstrigęs už Sanija užtvankos, Pekino Mentougou rajone, praeityje nuo užtvankos tekėdavo toliau į pietus, tačiau vandens lygis dėl pramonės plėtros, sauso klimato ir didelės taršos, užtvankose žymiai nuslūgo, o tėkmė sustojo.

Fotografijos užfiksuotos Malaizijoje atskleidžia jūros klajoklių gyvenimo peripetijas. Tai žmonių tauta visą savo gyvenimą praleidžianti valtyse, jūroje. Pagrindinis jų pragyvenimo šaltinis – žvejyba. Sugavus žuvį jūros klajoklių moterys ir vaikai gabena ją į salas. Ten parduoda vietos gyventojams ar turistams, o už uždirbtus pinigus nusiperka geriamo vandens ir maisto. Tačiau dėl pramoninės žvejybos,  taršos žuvį pagauti tampa vis sunkiau, o dėl klimato atšilimo įtakoto nuolatinio jūros lygio kilimo ir vis dažniau pasikartojančių audrų, jūros klajokliams, karta iš kartos gyvenantiems ant vandens, teks palikti savo valtis ir geresnio gyvenimo ieškoti ant kranto.

Darbų serija „Guano“ – istorija apie vietinių Čilės gyventojų pragyvenimą Ramiojo vandenyno saloje renkant jūros paukščių išmatas, kurios parduodamos kaip itin vertinga trąša. Šis užsiėmimas ne tik sudėtingas dėl 40 laipsnių karščio temperatūros, bet taip pat - nelegalus. Ramiojo vandenyno sala, netoli Tokopilijos miesto Čilėje – įvairių jūros paukščių, tame tarpe ir pingvinų, prieglobstis. Pingvinai čia deda kiaušinius, todėl bet kokia veikla, įskaitant paukščių išmatų rinkimą yra draudžiama.

Fotografijos užfiksuotos Afrikoje, atskleidžia Viktorijos ežero gyvenimo tėkmę. Viktorija - didžiausias Afrikos ežeras ir antras pagal dydį gėlo vandens telkinys pasaulyje. Jis priklauso trims šalims: 51% Tanzanijai, 43% Ugandai ir tik 6% Kenijai. Net ir tokia nedidelė ežero dalis priklausanti pastarajai šaliai yra ypač svarbi regiono ekonomikai dėl natūralių išteklių, mineralų ir maisto. Tačiau Viktorijos ežeras kenčia nuo neatsakingos žvejybos, naudojant „uodų“ tinklus, taršos, invazinių augalų ir gyvūnų rūšių, nuolatinių statybos vykdomų darbų pakrantėse. Manoma, kad po 5 metų šiame ežere nebebus žuvies, o vietos gyventojai neteks vienintelio savo pragyvenimo šaltinio.

Berta Tilmantaitė yra laisvai samdoma multimedijos žurnalistė, kurianti dokumentinius pasakojimus skirtingose pasaulio šalyse. Istorijos dažniausiai liečia socialines, žmogaus teisių, kultūrines ir aplinkosaugines temas bei tyrinėja ryšius tarp gamtos ir žmogaus. Berta baigė žurnalistikos bakalauro studijas Vilniaus Universitete, Lietuvoje. Taip pat mokėsi fotožurnalistikos Danijos medijų ir žurnalistikos mokykloje. O magistro laipsnį įgijo Boltono ir Pekino užsienio studijų jungtinėje universitetų programoje „Tarptautinė multimedijos žurnalistika“. Baigusi mokslus, Berta buvo pakviesta dėstyti į Vilniaus bei Gedimino Technikos Universitetus, kaip lektorė dalyvauja įvairiose edukacinėse programose. Ji yra vienintelės dokumentinių multimedijos pasakojimų erdvės Lietuvoje Nanook bendraįkūrėja. Jos darbai publikuojami National Geographic, GEO, Al Jazeera ir kituose užsienio leidiniuose. Už savo darbus Berta yra pelniusi įvairių apdovanojimų tarptautiniuose konkursuose bei festivaliuose – Pasauliniuose Sony fotografijos konkurse, LUMIX jaunųjų fotožurnalistų apdovanojimuose, Lietuvos spaudos fotografijos konkurse ir kt. Įgijusi laisvojo nardymo ir nardymo licencijas, Berta istorijų ieško ne tik ant Žemės paviršiau, bet ir po vandeniu. Ji nuolat keliauja tam, kad atrastų naujų vietų, žmonių ir jų įdomių istorijų.

 

Lauko parodos veiks iki spalio 31 d.

 

Kaip rasti ?