Laikas fotografijoje
Dėmesio! Šiame puslapyje aprašomi renginiai jau įvykę!
Tarp praeities ir ateities yra dabartis
Laikas yra vienas iš pagrindinių fotografijos kūrimo “ingridientų”. Domėjimasis šiuo aspektu nuolat kelia naujus klausimus, diskusijas, kurių rezultatai – straipsniai, seminarai, parodos, albumai ir festivaliai. Kiekvienas nufotografuotas kadras yra sustabdyta akimirka begalinėje laiko tėkmėje. Nežiūrint to, vieni fotografiniai atvaizdai labiau nei kiti mums kalba apie patį laiką ir tyrinėja su laiku susijusius klausimus.
Šiandien kaip niekada anksčiau jaučiama “prieš ir po” fotografijos, gausa. Ji lyg aisbergo viršūnė, rodo vis augantį visuomenės susidomėjimą fotografija, kaip pasikeitimų dokumentavimo įrankiu. Šio požiūrio į laiką, kaip pasikeitimą, fotografijoje ištakas galime pastebėti XIX a. pramonės, architektūros fotografijose, kurioje vyrauja aiškus kryptingumas: nuo natūralaus iki pagaminto, nuo tuščios erdvės iki pastato. Šį laikotarpį karūnuoja žymiausias “prieš ir po” pavyzdys – Louis-Emile Durandelle fotografijų seka, iš to paties taško rodanti Eifelio bokšto augimą, dabar dažnai matoma interneto folklore.
Modernistinio įkvėpimo fotografija XX a. pradžioje trečiame – ketvirtame dešimtmečiuose svarbą suteikė objektams, kurie reprezentavo savo laikmečio pasiekimus, kaip galingus simbolius ir esamojo laiko vektorius į ateitį (konstruktyvizmas, objektyvizmas). Šiuo laikotarpiu atsiradusi reklamos fotografija gerai atspindėjo laiko ženklus, maitino pardavėjų ir pirkėjų “apetitus” nuostata, kad “nauja” yra daug geriau nei “sena”. Suvokta, kad fotografijos, kurios atspindi savo laiko dvasią, fetišais paverčia dabarties reikmenis, geriau parduodamos, ir geriau padeda parduoti vaizduojamus produktus…
Dar viena laiko paieškų kryptis fotografijoje – praeities ženklų ieškojimas dabartyje, kuomet fotografai, lyg romantinės epochos tapytojai, vedami visuomeninių, etninių, religinių vertybių jautė pareigą užrašyti išnykstančius dalykus ir tradicijas ar jų likučius, o gal net praradimo pasekmes. Fotografija, kurios pagrindinis vertybinis motyvas – praeitis, buvo kuriama viso XX a. bėgyje – nuo Adžeto (Jean Eugene Atget) Prancūzijoje XX a. pr., sukūrusio nykstančio Paryžiaus vaizdus iki lietuvių fotografijos mokyklos, kurios fotografai su ypatingu godumu fiksavo kaimo turgus, religines šventes iki pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Šiame požiūryje į laiką, dažnai gan steriliai žvelgiama į praeities, ieškomo laiko ženklus, atribojant juos nuo esamojo laiko ženklų.
Festivalio KAUNO FOTOGRAFIJOS DIENOS 06 meninė programa siekia apibūdinti šiuolaikinės fotografijos apie laiką apraiškas bei, dar tiksliau sakant, sukurti pačios naujausios fotografijos apie laiko fenomeną apžvalgą.
Mūsų tema ieškomos fotografijos kontūrai ima aiškėti. Fotografai pasineria į globalizacijos keliamų procesų apmąstymus, siekia užčiuopti laiko aplinkybių – amžiaus, metų laiko, dienos, akimirkos prasmę, dvasią. Mūsų dienų fotografija privatesnė, nei bet kada anksčiau. Fotografai tyrinėja laiko aspektus per privataus žvilgsnio prizmę, peršokdami vaizdinius per asmenines emocijas, kurias valdo kolektyvinių nuotaikų svyravimai, nesvarumo būsenos it kitos sąmonės būsenos.
Nykstantys fizinės destrukcijos, senų daiktų, raukšlėtos senatvės, apleistų pastatų ir kiti ikoniški praeities motyvai atveria kelią atviresnei, labiau tiesmukiškai fotografijai, kurioje laiko pojūtis atnešamas iš fotografo dabartinės asmeninės patirties, šiandieninių asmeninių nuostatų ir šios dienos vertybių. Tokioje fotografijoje laikas pajuntamas kaip pasikeitimai, slinktys, dinamika, inercija, laukimas. Šios būsenos nesiejamos ypatingais saitais nei su praeitimi, nei su ateitimi, todėl žiūrovams kyla natūralūs klausimai – kas čia vyksta, ir kas atsitiks toliau…
Tačiau tai tik atskirų atvaizdų turinio dalykai. Žvelgdami plačiau imame suvokti, kad kyla daugiau klausimų. Ar fotografinis atvaizdas, formuojamas šiandieninio fotografo aparato vaizdo ieškiklyje savo turiniu nesugrąžins daikto fetišizmo, objektyvumo ar kitų stilistikų, ar tai bus vis dar nematytas požiūris? Ar fotografijos istorijos “plokštelė” nepradės suktis nuo pradžių?
Programa
KAUNO FOTOGRAFIJOS DIENOS 2006 kviečia į įžanginius renginius, kurie prasideda rugsėjo 7 d. festivalio spaudos konferencija, jau visų gerai žinomoje “F Galerijoje”. Po jos visi sugužėsime į parodoms neįprastą vietą – Olympic Casino, kur įvyks pasaulinė vokiečio fotografo Frank ROTHE darbų serijos „China Naked“ (Apnuoginta Kinija) premjera. Tai ypatingai retas kritinis darbas apie visų liaupsinamą, kylančios ekonomikos, augančios fantastiškos architektūros ir nežabotų galimybių kraštą. Kinija Frank‘ui ROTHE – ne didžioji kinų siena ar egzotinių turistinių vaizdinių šalis. Tai fenomenas, svyruojantis tarp pasaulinės galios ir karaliaus nuogumo, kurio nedrįstame pripažinti… Tai laikas, kuriame vienas milijardas žmonių ilgisi privatumo. Lankytojai galės ne tik apžiūrėti fotografijos darbus, bet taip pat bus galimybė juos įsigyti.
Daugiau apie Frank ROTHE “Apnuoginta Kinija” skaitykite čia >>
Rugsėjo 15 d. skubėsime švęsti senuko – Žaliakalnio funikulieriaus 75 -ąjį gimtadienį. Šia proga KAUNO FOTOGRAFIJOS DIENŲ direktorius Mindaugas Kavaliauskas ne tik pristatys grupinę, jo paties, Aurelijaus Madzeliausko ir Jono Palio parodą “Funikuli Funikulia”, bet ir pristatys projektą „101,3 Km“, kurio metu menininkai iš Vilniaus surengs hepeningą, abiejose funikulieriaus stotelėse gros muzika. Linksmybės funikulieriaus garbei bei Kauno ir Vilniaus brolybei truks iki pusiaunakčio.
Rugsėjo 16 d. nuo ankstyvo ryto lankytojai bus kviečiami stebėti akciją “Ilgiausia fotografijos paroda”. KAUNO FOTOGRAFIJOS DIENOS ir Spaudos fotografų klubas rengs parodą „Lietuvos spaudos fotografija 2006” Laisvės alėjoje. Turbūt pirmą kartą Lietuvoje parodas eksponuos ir tuo pačiu su lankytojais interaktyviai bendraus patys darbų autoriai. Kaip juokavo festivalio KAUNO FOTOGRAFIJOS DIENOS meno vadovas, paroda rengiama ne todėl, kad jis, kaip 2004-5 m. „Žalgirio“ fotografas, gavo nominaciją Sporto kategorijoje. Pasak festivalio vadovo, „spaudos fotografų klubas, kaip ir Kauno fotografijos festivalis, yra laisvanoriškas, dinamiškas projektas, vykdomas pasišventusių žmonių, dirbančių po pagrindinių darbo valandų. O metinė spaudos fotografijos paroda – nuolatinis kreipimasis į publiką, paroda neužsidaranti tarp steriliai baltų meno galerijų sienų, ir dar daugiau – atskleidžianti mūsų aktualijas“. Daugiau apie akciją skaitykite čia >>
Rugsėjo 21 – 22 d. pasinersime į fotografijos parodų šurmulį. Keliolikoje Kauno meno erdvių senamiestyje ir centre atsidaro keturių dešimčių autorių iš skirtingų pasaulio šalių parodos. Dalyvauja autoriai iš Europos šalių ir JAV. Daugiau apie parodas Kauno miesto senamiestyje čia >>
Daugiau apie parodas Kauno miesto centre čia>>
Rugsėjo 22 d., vakarą praleiskime paskutinėje atidarymų stotelėje – “Olimpic Casino”, kur lankytojų laukia gyvas džiazas, vaišės – čia eksponuojamos parodos autoriaus Frank ROTHE (Vokietija) prisiminimas ir prizų pristatymas. Bus pristatyti prizai, kuriuos galės laimėti kiekvienas festivalio KAUNO FOTOGRAFIJOS DIENOS žiūrovas, (nemokamai) balsuodamas už labiausiai patikusias parodas – Camera Obskura (steigėjas Olypmic Casino), stilingas skaitmeninis fotoaparatas „Sony” (steigėjas www.fotofabrikas.lt) ir autorinė festivalio direktoriaus Mindaugo Kavaliausko fotografija su čempionų autografais …
Rugsėjo 23 d. vyks kolekcijų peržiūros, dalyvaujant kuratoriams iš užsienio.
Ar girdėjot, kad Kaunas – miestas su charakteriu ? Ne ? Tuomet atvykit į meistriškumo kursus rugsėjo 25 d. – 27 d. ir prancūzų fotografas Xavier Zimbardo neabejotinai atskleis pačias didžiausias mūsų miesto – Kauno, paslaptis, tris dienas truksiančiuose kursuose.
O rugsėjo 26 d. pasivažinėkime troleibusais, kur ilgą kelionę praskaidrins, juose nugulusios fotografijos.
Spalio 12 d. su trenksmu užbaigsime trečiąjį KAUNO FOTOGRAFIJOS DIENŲ festivalį klube “Los patrankos”, kur festivalio organizatoriai nuobodžiauti neleis fotografijų naktyje. Animuota, muzikos garsais praturtinta fotografija: festivalio konkurso dalyvių kolekcijų tema “Laikas” pristatymas, projektų „Euro-Azija”, moterų fotografijos projekto pristatymai, prizų įteikimai, DJ scenos karalaičių RyRalio pasirodymas ir šokiai iki paryčių…
Fotografijos nakties programą žiūrėkite čia >>
ŠIAURĖS LAIKAS. Svečiuose – Šiaurės šalių fotografija apie laiką
Šiaurės laikas -2006 m. festivalio KAUNO FOTOGRAFIJOS DIENOS parodų ciklas, leidžiantis praskleisti šiaurietiško mentaliteto fotografijos skraistę ir įsitikinti kūrėjų originalumu, siužetų įvairove, glaudžiu fotografijos ryšiu su visuomene.
Neabejotina šiuolaikinės pasaulinės fotografijos scenos žvaigždė Astrid KRUSE JENSEN iš Danijos KAUNO FOTOGRAFIJOS DIENOMS sutiko paskolinti savo įspūdingų formatų darbų seriją „Hypernatural” –Islandijos atvirų baseinų vaizdus, kuriuose vasara sutinka žiemą – ilgi išlaikymai priverčia vandenį„užšalti”, naktis tampa diena, o fotografinis hiperrealizmas ir nepamirštamas didelio formato atspaudų, klijuotų po stiklu, įspūdis kviečia mėgautis baseinų malonumais, ir tuo pačiu perspėja – atsargiai, gali būti šalta.
Suomių fotografė Wilma HURSKAINEN , išgarsėjusi savo seserų portretais iš serijos „Kaip mes užaugom”, sugretindama šeimos fotografijas, kurias darė jos tėtis, ir savąsias, atliktas vėl susitikus keturioms seserims tose pačiose vietose, tik praėjus keliolikai metų …
Švedų fotografė Maria ARNELL pirmąkart rodys savo naujausiojo darbo – ilgamečio projekto pirmuosius žingsnius. Fotografė taip pat fotografuoja keturias seseris, tiesa ne mergaites ar merginas, o brandaus amžiaus Sinko seseris iš Keckemet miesto Vengrijoje.
Danų fotomenininkė Pernille KOLDBECH FICH rodys įstabius, įspūdingų formatų lakštus, kuriuose matysime laiko įspaudus veiduose ir laiko patikrintą rembrantišką portreto estetiką.
Fotografas išradėjas Petri ANTTONEN (Suomija) sukūrė fotoaparatą, kuris ilgai slenkančiu užrakto plyšeliu fragmetuoja judesius erdvėje, lyg piešdamas grafines fizikos dėsnių, kuriems pavaldūs mūsų, gyvūnų, jūros vandens, automobilių judesiai, vizualizacijas.
Istorinės fotografijos lobis –Borg MESCH (Švedija) dvidešimtojo amžiaus pradžios dokumentika apie laukinės Šiaurės užkariavimą žiūrovus stebins panašumu į laukinių vakarų fotografinę dokumentaciją, tačiau labiausiai tuo, jog Borgas Mesch’as savo gyvenimą trukusiame darbe sutalpino įvairių Amerikos fotografų temines ašis ir stilistikas. Šiaurės Švedijos užkariavime laikas – pagrindinis motyvas – miškai virsta kloniais, kloniai virsta miestais, geležinkeliui judant į šiaurę sutinkami čiabuviai, ir čia laikas, kaip ir fotografo darbas sustoja…
Vienas fenomenaliausių socialinės fotografijos pavyzdžių – žurnalas Expressen (Švedija), prieštelevizinėje eroje švietęs tautiečius įvairiomis temomis. Su dideliu džiaugsmu KAUNO FOTOGRAFIJOS DIENŲ organizatoriai pristato nuo šeštojo 20-ojo amžiaus dešimtmečio kurtas žymiausias „… per metus” vizualizacijas. Jos mums primins amžinas aktualijas – kiek žmonių per metus žūsta autoavarijose, jūroje, kiek rūkorius pagamina pelenų, kiek indų per metus tenka išplauti namų šeimininkei.
Euro-Azija. Susiliejantis kontinentas
Projektas Euro-Azija – susiliejantis kontinentas yra Azijos ir Europos fondo 2005 m. surengto jaunųjų Azijos ir Europos fotografų forumo Paryžiuje tąsa. Festivalio vadovas, Mindaugas Kavaliauskas, dalyvaudamas forume pasiūlė lietuviško fotografijos festivalio metu surengti bandomąją Europos ir Azijos fotografų darbų peržiūrą, kuri padėtų susipažinti su dviejų regionų jaunų fotografų interesų laukais, siejančiais Eurazijos kontinento geografinius ekstremumus.
Euro-Azijoje siekiama apčiuopti Azijos ženklus ir simbolius Europoje ir Europos-Azijoje. Konkurso būdu projektui atrinktų fotografų darbai mus verčia patikėti, kad saitai tarp Europos ir Azijos daug stipresni nei atrodo, o gyvensenos supanašėjimo tendencijos, kaip Azijos svarba mums, Europiečiams, tampa vis didesnė nei mes galėtume manyti.
Jauni fotografai savo darbuose klausia, kaip Europos ir Azijos bendrumą skatinančios globalizacijos šviesoje keičiasi kasdienybė, pramogos, vartojimas, technologijų naudojimas, populiarioji bei korporatyvinė kultūra, kokias reikšmes įgauna politinė, nacionalinė, verslo ar religinė simbolika, atsiradusi neįprastuose kontekstuose. Geriausios išvados, kokias galėtume padaryti pažiūrėję šias fotografijas būtų sau patiems iškeli klausimai – “kas yra kieno” arba ar tikrai mes tokie skirtingi, kokiais įsivaizduojame?…”
Daugiau apie KAUNO FOTOGRAFIJOS DIENAS 2006 čia >>
KAUNO FOTOGRAFIJOS DIENOS 06 katalogas čia >>
KAUNO FOTOGRAFIJOS DIENOS 2006 svetainė čia >>
Festivalio KAUNO FOTOGRAFIJOS DIENOS 2006 komanda:
Festivalio vadovas / kuratorius Mindaugas Kavaliauskas
Festivalio koordinatorė Dalia Šivickaitė
Techninis įgyvendinimas Aurelijus Madzeliauskas