2021 m. rugsėjo 22 d. fotomeno festivalis KAUNAS PHOTO kvietė į ratuotą turą po lauko parodas švenčiant Tarptautinę dieną be automobilio. 1 val. 30 min. trukmės ir 12 km ilgio nedidelio sudėtingumo maršrutu buvo aplankytos 18-ojo fotomeno festivalio KAUNAS PHOTO fotografijų parodos, įrengtos po atviru dangumi. Festivalio meno vadovas Mindaugas Kavaliauskas pravedė ekskursijas keturiose parodose: Alaino Schroederio (Belgija) „Senolės nardytojos“ (konkurso KAUNAS PHOTO STAR 2021 finalininkas), Ado Vasiliausko (Lietuva) „Karantino portretai“, Francesco Amorosino (Italija) „Trečiasis etapas (Paola)“ ir Marnos Clarke (JAV) „Senstant“ (konkurso KAUNAS PHOTO STAR 2021 nugalėtoja).

—

KAUNAS PHOTO – ilgiausiai be pertraukų rengiamas kasmetis tarptautinis fotomeno festivalis Lietuvoje ir Baltijos šalyse. 2004 m. Mindaugo Kavaliausko įkurtą festivalį organizuoja viešoji įstaiga „Šviesos raštas“. 2021 m. festivalio meninę programą kuruoja jungtinė komanda: Mindaugas Kavaliauskas, Kristina Juraitė, Donatas Stankevičius, Fred Boucher ir Karolina Krinickaitė.

Festivalį KAUNAS PHOTO, kaip vieną iš strateginių tarptautinių meno renginių Lietuvoje, finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Akimirkos iš 18-ojo fotomeno festivalio KAUNAS PHOTO parodų ir atidarymo renginių. Fotoalbumo I-oji dalis – čia.

—

KAUNAS PHOTO – ilgiausiai be pertraukų rengiamas kasmetis tarptautinis fotomeno festivalis Lietuvoje ir Baltijos šalyse. 2004 m. Mindaugo Kavaliausko įkurtą festivalį organizuoja viešoji įstaiga „Šviesos raštas“. Festivalį KAUNAS PHOTO, kaip vieną iš strateginių tarptautinių meno renginių Lietuvoje, finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Fotomeno festivalis KAUNAS PHOTO mini Europos judumo savaitę ir rugsėjo 22 d. kviečia turiningai švęsti Tarptautinę dieną be automobilio dalyvaujant ratuotame ture po festivalio lauko parodas. Organizatoriai ragina palikti automobilius, griebti dviračius ar paspirtukus ir atriedėti vieniems, su šeima ar su kompanija prie Kauno pilies, kur 17.30 val. startuos nemokamas ir visiems atviras turas. 1 val. 30 min. trukmės ir 12 kilometrų ilgio nedidelio sudėtingumo maršrutu bus aplankytos keturios parodos po atviru dangumi. Turą praves festivalio meno vadovas Mindaugas Kavaliauskas.

2021 m. Europos judumo savaitės tema yra „Saugus ir sveikas tvariai judėdamas“, kuri buvo pasirinkta paminint sunkumus, kuriuos Europa, kaip ir visas pasaulis, patyrė per COVID-19 pandemiją. Europos judumo savaitės kulminacija – rugsėjo 22 d. tradiciškai minima Tarptautinė diena be automobilio. Jau ne pirmą kartą prie šio minėjimo prisijungia ir fotomeno festivalio KAUNAS PHOTO organizatoriai, skatindami gyventojus aplankyti fotografijų lauko parodas alternatyviomis automobiliams transporto priemonėmis.

Ratuoto turo metu bus aplankytos keturios 18-ojo fotomeno festivalio KAUNAS PHOTO fotografijų parodos, įrengtos po atviru dangumi. Kiekviename sustojime festivalio vadovas Mindaugas Kavaliauskas pristatys ten rodomus fotomenininkų darbus.

Šiųmetinis KAUNAS PHOTO ratuotas turas prasidės 17.30 val. prie Kauno pilies (priešais Jakšto g. 18), pristatant ten eksponuojamą festivalio rengiamo konkurso KAUNAS PHOTO STAR 2021 finalininko Alaino Schroederio iš Belgijos ciklą „Senolės nardytojos“. Iš ten turas pajudės link santakos ir Nemuno pakrantėje įrengtu dviračių taku riedės iki Žemųjų Šančių. Skvere prie A. Juozapavičiaus pr. 57 bus aplankytos dvi parodos: lietuvių fotografo Ado Vasiliausko „Karantino portretai“ bei italų fotomenininko Francesco Amorosino „Trečiasis etapas (Paola)“, kuri dėl savivaldybės apželdinimo darbų perkeliama į Žemuosius Šančius iš Žaliakalnio funikulieriaus papėdės. Vėliau turas paupiu grįš į Kauno centrą ir užsibaigs Vienybės aikštėje aplankant konkurso KAUNAS PHOTO STAR 2021 nugalėtojos Marnos Clarke (JAV) parodą „Senstant“.

18-ojo festivalio KAUNAS PHOTO parodos po atviru dangumi taip pat rodomos dar trijose Kauno vietose: Draugystės parke (Kovo 11-osios g., prie stotelės „Draugystės parkas“) pristatomas Elenos Krukonytės (Lietuva) ciklas „Ankstyvosios Z kartos portretas“; Kalniečių parke (prie Savanorių pr.) – Utos Genilke (Vokietija) ciklas „2031“; Čečėnijos aikštėje – Caroline Minjolle (Šveicarija) fotoprojektas „RENDEZ-VOUS“.

Festivalio lauko parodos veiks iki spalio 31 d. Pilną KAUNAS PHOTO 2021 parodų programą ir jų žemėlapį galite rasti čia.

KAUNAS PHOTO – ilgiausiai be pertraukų rengiamas kasmetis tarptautinis fotomeno festivalis Lietuvoje ir Baltijos šalyse. 2004 m. Mindaugo Kavaliausko įkurtą festivalį organizuoja viešoji įstaiga „Šviesos raštas“. Festivalį KAUNAS PHOTO, kaip vieną iš strateginių tarptautinių meno renginių Lietuvoje, finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

KAS? KAUNAS PHOTO 2021 ratuotas turas po lauko parodas švenčiant Tarptautinę dieną be automobilio.

KUR? Pradžia – prie lauko parodos, esančios šalia Kauno pilies (priešais Jakšto g. 18), toliau turas judės dviračių taku Nemuno pakrante iki Žemųjų Šančių (iki skvero prie A. Juozapavičiaus pr. 57) ir grįžus paupiu baigsis Vienybės aikštėje.

KADA? Rugsėjo 22 d., trečiadienį, 17.30–19.00 val.

Renginys yra atviras visiems ir nemokamas. Turo metu gali būti fotografuojama ar filmuojama viešinimo tikslais. Visų patogumui ir dėl sklandžios eigos, organizatoriai prašo atvykti prie Kauno pilies keliomis minutėmis anksčiau renginio pradžios, turo metu nepamiršti mandagaus važiavimo taisyklių bei turėti dviračio žibintus priekyje ir gale.

© K. Krinickaitės nuotr.

festival.kaunasphoto.com

Fotomeno festivalis „Kaunas Photo“ pradeda sezoną partneryste su Tauragės krašto muziejaus „Santaka“  trečius metus iš eilės organizuojamu menų festivaliu „Kvadratu“. Po atviru dangumi rodomos dvi parodos. Bažnyčių g. 15 festivalio „Kvadratu“ organizatorių pasirinkimu bus rodoma festivalio KAUNAS PHOTO įkūrėjo Mindaugo Kavaliausko paroda „inCARnation“ apie automobilių verslą Lietuvoje. Ties Vasario 16-osios g. 5 veiks pernai Kaune „Kaunas Photo“ pristatyta brazilų fotomenininko Bruno Alencastro paroda „obs-cu-ra”. 2021 m. birželio 5 d. 11 val. Bažnyčių g. 15 menų festivalio „Kvadratu“ atidarymo renginyje dalyvaus vienas iš autorių, festivalio „Kaunas Photo“ meno vadovas Mindaugas Kavaliauskas. Lauko parodos Tauragės centre veiks visą vasarą – nuo birželio 5 d. iki rugsėjo 5 d. 

Kaip skelbia „Kvadratu“ organizatoriai, fotografijos pasaulio multifunkcionierius Mindaugas Kavaliauskas (gim. 1974 m. Kaune) Tauragėje pristato ciklą „inCARnation“ (in-car-nation, liet. „tauta automobilyje“). Prieš du dešimtmečius autorius atkreipė dėmesį, kad Lietuva ypatinga dideliais tarpkontinentinės automobilių prekybos, aptarnavimo, remonto, autodetalių ir kitų verslų mastais. Atgavus nepriklausomybę automobilis tapo kulto objektu, simbolizuojančiu sėkmę ir statusą visuomenėje. M. Kavaliauskas didelio formato kamera ėmė fotografuoti automobilių prekeivių, vairuotojų, naudotojų, meistrų, kelininkų, detalių pardavėjų kasdienybę, laisvadienius bei įtampos momentus. Nemažą dėmesį jis skyrė ir automobilizuoto Lietuvos peizažo tyrinėjimams. Automobilių prekybos verslas neformaliai kuria Tauragės tapatybę. Tauragė – tai Lietuvos Paryžius, savo tekstuose slemuoja Mindaugas Piečia, net prancūzų pardavėjai galvoja, kad Tauragė yra ne miestas, o šalis. Karantinas privertė užverti šalių sienas, tuo smarkiai paveikdamas tauragiškių automobilių prekybos verslus, jau tapusiais paveldimais šeimos verslais.

Parodos „obs-cu-ra“ autorius Brunas Alencastras sukūrė fotografinę esę norėdamas dokumentuoti bei vaizdais nupasakoti 2020-ųjų metų karantino išgyvenimus. Bruno Alencastro (gim. 1985 m. Porto Alegre, Brazilijoje) yra brazilų kilmės vaizdinių pasakojimų specialistas, turintis fotografijos, vaizdo ir skaitmeninio turinio kūrimo patirtį. Dėl pasaulyje siaučiančio koronaviruso menininkas buvo įstrigęs savo namuose Rio de Žaneire. Priverstinė izoliacija įkvėpė B. Alencastro iš naujo pažvelgti į savo profesiją. Jam kilo mintis paeksperimentuoti su „camera obscura“ technika, kurią renesanse menininkai naudojo kaip optinį įrenginį, tapant peizažus. Visiškai tamsi dėžė ar kambarys, šviesa, prasiskverbusi pro nedidelę skylutę, ir priešingoje šios angos dalyje matomas apverstas išorinis vaizdas. „Camera obskura” laikoma fotoaparato pirmtaku. Gautas rezultatas B. Alencastro paskatino sukurti nuotraukų esė, kuriai būdinga tamsi ir mįslinga atmosfera, tokia pat kaip neišvengiama, miglota ateitis, apie kurią dar niekas nieko nežino. Į savo sumanymą menininkas įtraukė Brazilijos fotografų, kurie sutiko paversti savo gyvenamąsias vietas didelio formato obscura kameromis, ir užfiksavo jų būtį pandemijos metu. Kiekvieno gyvenimas – unikalus: pasiekimai ir nuostoliai, norai ir privilegijos, baimės ir viltys.

B. Alencastro džiaugiasi galimybe eksponuoti sukurtas fotografijas Lietuvos gatvėse: „Festivalio „Kaunas Photo” dėka iš bute pastatyto fotoaparato mano darbai gavo progą iškeliauti į pasaulį. Tai viena iš nuostabiausių akimirkų, kurias išgyvenau per 10 fotografijai atiduotų metų. Šiam festivaliui jaučiu nepaprastai šiltus jausmus”, – patirtimis dalinosi fotomenininkas.

Renginių metu bus laikomasi COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo prevencijos priemonių. Daugiau informacijos: renginiai@tauragesmuziejus.lt arba 862259269. Apie būsimus festivalio „Kaunas Photo“ renginius bus praneš.ta atskirais pranešimais.

Fotomeno festivalį „Kaunas Photo“ ir menų festivalį „Kvadratu“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba  ir Tauragės rajono savivaldybė.

www.KaunasPhoto.com

Iš Pietų Afrikos Respublikos kilęs fotografas Dillonas Marshas savo kūryboje dažnai izoliuoja ir pabrėžia specifinius kraštovaizdžio bruožus, pradedant nuo priemiesčių ir baigiant nykstančiomis kaimo scenomis, taip iliustruodamas sąmoningą ar netyčinį žmonijos bendravimą su supančiu pasauliu. 17-ojo fotomeno festivalio KAUNAS PHOTO konkursui KAUNAS PHOTO STAR menininkas pateikė fotografijų seriją „Deimantai nėra amžini“, pasakojančią apie kalnakasybos pramonės užtvertą, išnaudotą ir dabar užmarštin grimztančią Pietų Afrikos vakarinės pakrantės teritoriją. Į konkurso finalininkų dešimtuką patekusio Dillono Marsho darbai iki spalio 31 d. rodomi Vytauto Didžiojo universiteto Daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre.

Šiai parodai atstovaujantis KAUNAS PHOTO 2020 ambasadorius, Vytauto Didžiojo universiteto A.Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro vadovas, žmogaus teisių aktyvistas, sovietologas, istorikas, profesorius Robertas Van Vorenas teigia jaučiantis artimą ryšį su tolima Afrikos valstybe bei randantis sąsajų su Lietuva:  „Pietų Afrika yra šalis labai artima mano širdžiai. Tai yra tokia turtinga šalis, turinti tokią turtingą istoriją, tačiau taip pat kupina represijų ir priespaudos, skausmo ir sunkumų. Kaip ir Lietuvai, nepaisant visų sunkumų, 1990-ųjų pradžioje Pietų Afrikai pavyko nusikratyti pančių, tačiau kelias į laisvę išlieka ilgas ir vingiuotas.“

Anot R. Van Voreno, „Dillono Marsho nuotraukos rodo, kaip buvo iššvaistyti pirminiai gamtos ištekliai, kaip žmonės buvo priversti gyventi niūriose vietose, susidurdami su neįtikėtinais sunkumais, kad galėtų tarnauti godžiai valdančiajai klasei. Dabar, kai to nebėra, lieka randuotas kraštovaizdis, jungiantis neįtikėtiną gamtos grožį su vaizdais, kurie tyliai liudija tai, kas vyko praeityje. Nors kraštovaizdis yra sausas, jis transpiruoja drėgmę nuo visų pralietų ašarų.“

Su KAUNAS PHOTO STAR 2020 finalininku Dillonu Marshu kalbasi Daiva Juonytė.

Jūsų darbai labai dažnai išskiria ir pabrėžia ypatingus kraštovaizdžius. Kaip atsirado ši nuotraukų serija?

Mane visada domino draudžiamos vietos, o deimantų pakrantė ilgą laiką buvo uždaryta visuomenei. Pirmąjį savo vizitą ten suplanavau 2013 m., vos išgirdęs, kad kai kurie miestai pradėjo naikinti savo apribojimus. Nuo tada kelis kartus grįžau dokumentuoti vietovės, kurioje kalbama apie vykstančius pokyčius.

Jūsų fotografijų serija mums pasakoja ne tik apie besikeičiantį kraštovaizdį, bet ir apie tai, kaip mūsų vartotojiškumas naikina gamtos išteklius. Ką apie tai manote ir kokia jūsų pozicija šiuo klausimu?

Deimantai beveik neturi tikrosios vertės, todėl manau, jog yra absurdiška, kad norint juos išgauti, padaroma didžiulė žala gamtos sąskaita. Žinoma, kai kurios iškastos medžiagos iš tikrųjų turi savo vertę, todėl jų kasyba yra neišvengiama, jei norime suteikti paramą reikalingoms pramonės šakoms ir pažangai mokslo bei technologijų srityje. Vis dėlto man labiausiai rūpi tai, kad uždarius kasybos įmones ir judant į priekį, kasyklos labai dažnai nėra tinkamai sutvarkomos.

Pastaraisiais metais į savo nuotraukas taip pat įtraukėte kompiuteriu sukurtus vaizdus ir nežemiškas spalvas. Kokia to priežastis?

Neseniai susidomėjau informacijos vizualizavimu. Tam dažniausiai naudojamos infografikos, tačiau norėjau sukurti kažką panašaus, naudodamas fotografiją ir kompiuteriu sukurtus vaizdus. Tai leidžia man atskleisti pagrindinę dinamiką, kurios negalima parodyti vien fotografija.

Kokia yra jūsų pagrindinė susidomėjimo jus supančia aplinka priežastis?

Man labai patinka būti lauke ir tyrinėti savo natūralią terpę. Nenoriu prarasti šios laisvės ar atimti ją iš ateinančių kartų.

Kaip manote, ar šiais metais pasaulį krečiantys įvykiai (pandemija, #blackmatters judėjimas, Australijos gaisrai) yra pamoka žmonijai? Jei taip, ko iš to mes galime pasimokyti?

Tikrai manau, kad galime labai daug ko pasimokyti iš pastaruoju metu įvykusių katastrofų. Tikiuosi, kad įdėmiai patyrinėję suprasime, jog visų šių įvykių buvo galima išvengti. Tikiuosi, kad tai bus pamoka tam, jog ateityje nebūtų panašių dalykų.

KAUNAS PHOTO STAR 2020 finalininko Dillono Marsho parodą „Deimantai nėra amžini“ iki spalio 31 d. galima nemokamai aplankyti Vytauto Didžiojo universiteto Daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre (V.Putvinskio g. 23, Kaunas). Pilną 17-ojo fotomeno festivalio KAUNAS PHOTO programą „Periferinės vizijos“ rasite čia.

KAUNAS PHOTO – ilgiausiai be pertraukų rengiamas kasmetis tarptautinis fotomeno festivalis Lietuvoje ir Baltijos šalyse. 2004 m. Mindaugo Kavaliausko įkurtą festivalį organizuoja viešoji įstaiga „Šviesos raštas“. Festivalis yra pasaulinės „Festival of Light“ organizacijos narys. Festivalį KAUNAS PHOTO finansuoja Lietuvos kultūros taryba, kaip vieną iš strateginių tarptautinių meno renginių Lietuvoje.
Rėmėjai: Kauno miesto savivaldybė, EPSON.
Parodos partneris: Vytauto Didžiojo universitetas.

Savo karjerą nuo grafinio dizaino pradėjęs katalonų fotografas Guillemas Vidalis jau daugiau kaip 18 metų savo asmeninei kūrybai ir požiūriui išreikšti naudoja fotografinę kalbą. 17-ojo tarptautinio fotomeno festivalio KAUNAS PHOTO konkursui pateiktame darbe „Pamirštos žaidimų aikštelės“ menininkas tiria žaidimų aikšteles kaip pamirštų įgūdžių, mūsų visuomenės pritaikytų tik vienam mūsų gyvenimo laikotarpiui – mūsų vaikystei – metaforą.

Pasak KAUNAS PHOTO 2020 ambasadoriaus, komunikacijos agentūros „Virtuozai“ direktoriaus Viliaus Mackonio, serijos „Pamirštos žaidimų aikštelės“ nuotraukose jaučiama tuštuma, palikta išėjusios vaikystės.

„Vaikystė yra žaidimai, žaidimai yra judesys, o tai pat kūrimas. Judesys yra gyvybė, kūryba yra atradimai ir veržimasis pirmyn. Praradę vaikiškumą, kartu netenkame gyvybingumo ir noro ieškoti, keistis – sustojame ir po truputį apsamanojame, aprūdijame. „Pamirštos žaidimų aikštelės“ mums siunčia ženklą – svarbu saugoti vaikystę“, – mintimis dalijasi V. Mackonis.

Į konkurso KAUNAS PHOTO STAR 2020 finalininkų dešimtuką patekusio Guillemo Vidalio fotografijos rodomos Kalniečių parke Kaune. Greta parodos – gyvybinga parko žaidimų erdvė, iš kurios lyg simboliškai sklinda dūkstančių vaikų klegesys. „Pamirštos žaidimų aikštelės“, kaip ir kitos festivalio lauko parodos, veiks iki spalio 31 d.

Su fotomenininku Guillemu Vidaliu kalbasi Daiva Juonytė.

Šiemet festivalio KAUNAS PHOTO tema – „Periferinės vizijos“. Kaip matote šią temą iš savo perspektyvos?

Mano manymu, periferinė vizija yra tai, ko nematome bendru požiūriu, tačiau tai, ką kiekvienas iš mūsų suvokia kaip esminį ir subjektyvų pagrindinį aspektą. Arba tai, ką mes vadiname subjektyvia vizija. Periferinė vizija yra žvilgsnis į tai, kas lieka už to, ką mūsų visuomenė apibrėžia kaip svarbius dalykus, ribų.

Jūsų darbas „Pamirštos žaidimų aikštelės“ – tai nežemiškų vaizdų serija, iliustruojanti apleistų parkų, kuriuos per ilgą laiką atsikovojo gamta, teritorijas. Kaip gimė ši idėja?

Mintis kilo iš atsitiktinio susitikimo su mažu, apleistu vaikų parku. Tai labai paveikė mane ir pažadino jausmų krioklį. Vėliau, atsižvelgiant į šiuos jausmus ir įvairias asociacijas, kylančias dėl mano šaknų, buvo galima projektą apibrėžti ir apie jį kalbėti.

Kokią prisimenate savo vaikystę?

Mano vaikystė prabėgo esant Franco režimui, diktatoriškoje valstybėje, kupinoje visko, ką ji reprezentuoja: ideologinės prievartos, socialinės kontrolės, didelės bažnyčios valdžios, seksualinių susidorojimų, atskirų, kunigų vadovaujamų mokyklų mergaitėms ir berniukams, ir bet kokios mūsų šalies, Katalonijos, laisvės neturėjimo, draudžiant jos kalbą. Tai nėra praeitis, kurią galima prisiminti nostalgiškai. Vienintelis pabėgimas tuo metu buvo žaidimai. Žaidimų aikštelės buvo nedideli sklypai, kur buvo galima žaisti, lavinti kūrybiškumą ir maloniai leisti laiką.

Kaip minėjote, žaidimų aikštelė yra vieta, kur susitinka žaidimai, kūrybiškumas ir linksmybės. Visų šių dalykų šiandien mums dažnai trūksta, ypač šiuo pandemijos laikotarpiu.

COVID-19 yra didelė problema, tačiau tai nėra pagrindinė dabartinių iššūkių priežastis. Betarpiškumas apima didįjį fondo motyvą, problemas, kilusias dėl netvarkingo kapitalizmo ir vartotojiškos visuomenės, mūsų laikų problemas, vadinamas antropocenu. Dažnai neatrodo, kad globaliu lygmeniu į problemų mastą iš tikrųjų žvelgiama rimtai. Turėtume radikaliai pakeisti savo vertybių sistemą, būti kūrybingi tam, kad perkurtume save kaip visuomenę iš naujo ir galėtume įveikti nuolatinius iššūkius.

Jūsų nuotraukų serija siūlo du skirtingus skaitymo lygius. Pirmasis yra socialinė kritika, antrasis – intymus ir asmeniškas skaitymas. Kuris jums svarbesnis?

Yra du prasmės sluoksniai, kurie vienas kitą papildo ir praturtina. Abu jie vienodai svarbūs.

Kokią žinutę norėtumėte perduoti žmogui, ateisiančiam pažiūrėti jūsų nuotraukų?

Norėčiau išprovokuoti tam tikrą nerimą, pakutenti sąžinę dėl viso to, kas vyksta mūsų visuomenėje. Mano tikslas yra priversti žmones suabejoti vertybėmis, kurios vaidina labai didelį vaidmenį ir yra labai svarbios šiandienos visuomenėje: konkurencingumas, efektyvumas, produktyvumas ir kt. Būtent jos mus atvedė ten, kur dabar esame. Norėčiau pasiūlyti žaidimą, kūrybiškumą ir malonumą priimti kaip priemones, skirtas susidoroti su dabarties iššūkiais, kuriems reikia naujų kūrybinių sprendimų.

KAUNAS PHOTO STAR 2020 finalininko Guillemo Vidalio fotografijų parodą „Pamirštos žaidimų aikštelės“ galima nemokamai aplankyti Kalniečių parke Kaune iki spalio 31 d. Pilną 17-ojo fotomeno festivalio KAUNAS PHOTO programą „Periferinės vizijos“ rasite čia.

KAUNAS PHOTO – ilgiausiai be pertraukų rengiamas kasmetis tarptautinis fotomeno festivalis Lietuvoje ir Baltijos šalyse. 2004 m. Mindaugo Kavaliausko įkurtą festivalį organizuoja viešoji įstaiga „Šviesos raštas“. Festivalis yra pasaulinės „Festival of Light“ organizacijos narys. Festivalį KAUNAS PHOTO finansuoja Lietuvos kultūros taryba, kaip vieną iš strateginių tarptautinių meno renginių Lietuvoje.
Rėmėjai: Kauno miesto savivaldybė, EPSON.
Lauko parodų rėmėjas: „Kauno želdiniai“.

2019 m. rugsėjo 17 d. festivalis KAUNAS PHOTO kvietė visus į susitikimą su autoriais Viktoru Bachmetjevu ir Viliumi Dranseika prie jų parodos Emanuelio Levino skvere (Žaliakalnio funikulieriaus papėdėje, V. Putvinskio g. 22) renginyje “Šaligatvio pokalbiai: Intelektualų vieškeliai Lietuvoje”.

Fotomeno festivalio KAUNAS PHOTO 2019 programoje eksponuojama V. Bachmetjevo ir V. Dranseikos paroda „Intelektualų vieškeliai Lietuvoje“ – vieškelių ir gatvių, pakrikštytų filosofų vardais, vaizdų iš google maps kolekcija. Ši paroda radosi kaip tikslas ir kaip galimybė pažiūrėti, kokią vietą filosofams paskiria visuomenė.

Viktoras Bachmetjevas – filosofas, VDU Filosofijos katedros docentas. Užsiima šiuolaikinės etikos tyrimais, ypatingai domisi Emanuelio Levino ir Soreno Kierkegaard’o filosofija. V. Bachmetjevas buvo vienas iš idėjos autorių ir iniciatorių susitikimo vietą – nuo V. Putvinskio ir A. Mickevičiaus gatvių sankirtos, ties Žaliakalnio funikulieriumi iki kalno viršaus – pavadinti E. Levino skveru.

Parodos įgyvendinimo bendraautorius Vilius Dranseika – filosofas, Vilniaus universiteto dėstytojas, užsiimantis moralės psichologijos ir eksperimentinės filosofijos tyrimais bei filosofijos populiarinimu.

Festivalio KAUNAS PHOTO 2019 lauko parodos veikia iki spalio 31 d.

2019 m. birželio 8 d., šeštadienį, minint Kybartų miesto savivaldos šimtmetį, fotomeno festivalis KAUNAS PHOTO šiame mieste pristatys lietuvių kilmės fotomenininko iš Lenkijos Mariušo Foreckio fotografijų, sukurtų meninių rezidencijų Kybartų krašte metu, premjerą. Paroda „Kaimynai, kurių pažinoti negalėjau“ bus rodoma po atviru dangumi Kybartų Eucharistinio išganytojo parapijos bažnyčios šventoriuje, o šventės kulminacijos metu 23 val. I.Levitano aikštėje vyks M.Foreckio fotografijų projekcija, kurią fotografas pradės jaudinančia (savo) Klimų šeimos iš Stanaičių kaimo egzilio istorija. Paroda veiks visą birželį.

Mariušas Foreckis (Mariusz Forecki) žinomas kaip Lenkijos išsilaisvinimo ir laisvės laikotarpio gyvenimo būdo fotografas. Jo fotografijų serija apie Kybartus kilo neatsitiktinai. Pirma – tai socialinėms temoms jautrus fotografas, todėl pasieniai yra viena iš svarbių temų, kurias fotografas nagrinėja jau ne pirmą dešimtmetį. Mariušas Foreckis – Poznanėje 1962 m. gimęs fotografas, turintis lietuviškų šaknų. Jo mama, Prakseda Klimatė kilusi nuo Kybartų, Stanaičių kaimo. 1944 m. Klimų šeima, kaip daugelis pasienio gyventojų, buvo deportuota į Vokietiją darbams, tačiau po kapituliacijos gavo leidimą grįžti į Lietuvą. Dėl deportacijos į Sibirą ar kitų represijų rizikos, Klimai sustojo Lenkijoje, kur pradėjo kurti naują gyvenimą. Lietuvos trauka Mariušą persekiojo visą gyvenimą. Tik tapęs fotografu, lankydamasis pasikeitimus ir sukrėtimus patiriančioje posovietinėje erdvėje, M.Foreckis buvo vienas iš nedaugelio užsienio fotografų, dirbusių Vilniuje ir LR Seime 1991 m. Sausio 13-osios naktį.

Fotomeno festivalio „Kaunas Photo“ programos kasmet pristato Lietuvių kilmės fotografų kūrybą, kviečia juos į rezidencijas Lietuvoje. Festivalio ir Kybartų bendruomenės pastangų dėka, M. Foreckis motinos gimtajame mieste viešėjo keturis kartus. Jam buvo sudarytos sąlygos matyti Kybartų gyvenimą iš arti: fotografuoti žymiojo Kybartų pučiamųjų orkestro gyvenimą, kybartiečių šventes – nuo vestuvių iki helovyno, pasienio ruožo muitinės darbą, pilką ir spalvotą Kybartų kasdienybę, jo žmones. Po pirmojo apsilankymo Kybartuose, fotografas festivalio kuratoriui Mindaugui Kavaliauskui atsiuntė emocingą žinutę: „pažiūrėk, šioje fotografijoje – mano žemė!”.

Parodoje Kybartuose bus rodomos kelios dešimtys fotografijų, o projekcijoje fotografas supažindins publiką su eilės metų skirtingų trumpų meninių rezidencijų metu Kybartų krašte sukurtomis fotografijomis. Rezidencijas organizavo fotomeno festivalis „Kaunas Photo“ ir Kybartų bendruomenė.

Lietuvos publikai M.Forecko darbai pažįstami. 2014 m. LR Seime „Kaunas Photo“ pristatė parodą „Lietuva. 1991 m. Sausis“, o 2016 m. projekto „Naujieji miesto naratyvai“ kontekste, jis su kitais Europos fotografais dokumentavo Kauno Savanorių prospektą. Šis darbas šviečiančios instaliacijos pavidalu buvo rodomas Kauno Rotušės aikštėje.

„Kaunas Photo“ – kasmetinis fotomeno festivalis Lietuvoje, rengiamas nuo 2004 m. Festivalio organizatoriai – VšĮ „Šviesos raštas“. Festivalį KAUNAS PHOTO remia Lietuvos Kultūros taryba ir Kauno miesto savivaldybė. „Kaunas Photo“ programos Kybartuose partneriai – Kybartų bendruomenė, Vilkaviškio rajono savivaldybės Kybartų seniūnija. Mariušo Foreckio rezidencijas ir parodą Kybartuose parėmė Lenkijos institutas Vilniuje.

Spalio 7 d., Lietuvos zoologijos sodui minint Pasaulinę gyvūnijos dieną, KAUNAS PHOTO festivalis zoologijos sodo lankytojams pristatė čia eksponuojamą fotomenininko Anup Shah (JK) parodą “Migracijos”. Paroda zoologijos sode eksponuojama iki spalio 31 d.

Rugsėjo 21 d. KAUNAS PHOTO festivalis kvietė į turą po lauko parodas. KAUNAS PHOTO festivalio koordinatorė Eglė Tamulynienė pristatė parodas Čečėnijos a. (P. Lukšio g)  Joanos P. Cardozo (JAV) „Mėlyniukės, mūsų namai yra mūsų pačių atspindys“ ir Kalniečių parke ( nuo Savanorių pr. pusės) David Ellingsen (Kanada) „Paskutinieji“.