KAUNAS PHOTO 2020. Susitikimas su fotografu Mikhailu Lebedevu
2020 m. rugsėjo 30 d., Kauno įvairių tautų kultūrų centre atsisveikinant su konkurso KAUNAS PHOTO STAR 2020 finalininko paroda „Restoranai netyčia“, paskutiniąją eksponavimo dieną festivalis kvietė susipažinti su jos autoriumi iš Rusijos Mikhailu Lebedevu. Virtualiame susitikime menininkas pristatė savo kūrybą, plačiau papasakojo apie fotografijas iš serijos „Restoranai netyčia“ bei apžvelgė kitus savo darbus. Renginyje dalyvavo Kauno rusų kultūros centro „Mokslas – šviesa“ bendruomenė.
Rugsėjo pirmomis dienomis prasidėjęs 17-asis tarptautinis fotomeno festivalis KAUNAS PHOTO nesiilsi. Savaitės pradžioje festivalis atidarė dar vieną lauko parodą – Vienybės aikštėje jau rodomi prancūzų fotomenininko Romain Cavallin’o darbai iš Kaune sukurtos serijos „Kryžminiai tinklai“. Trečiadienį, rugsėjo 30 d., festivalis kviečia net į du nemokamus ir visiems atvirus renginius: 15 val. Kauno įvairių tautų kultūrų centre (Šv. Gertrūdos g. 58) vyks virtualus sutikimas su konkurso KAUNAS PHOTO STAR 2020 finalininku Mikhailu Lebedevu (Rusija) ir atsisveikinimas su ten pat rodoma jo paroda „Restoranai netyčia“, o nuo 17.30 val. Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakultete (A. Mackevičiaus g. 27) – KAUNAS PHOTO 2020 Projekcijų vakaras, kur bus rodoma dalis fotografijos darbų pristatytų į festivalio atvirą kvietimą tema „Periferinės vizijos“. Ketvirtadienį festivalio koordinatorė Karolina Krinickaitė ves edukacijas Kauno Juozo Grušo meno gimnazijos moksleiviams Kauno IX forto memorialiniame komplekse prie ten pat rodomos Ambroise Tezeno (Prancūzija) lauko parodos „Aš buvau čia (tamsusis turizmas)“.
Pirmadienį Vienybės aikštėje įrengta paroda „Kryžminiai tinklai“, sukurta Kaune prancūzų fotomenininko Romain Cavallin‘o tarp dviejų festivalio sezonų, idėjiškai sujungia KAUNAS PHOTO pernykštę „Skaitmeninis-Virtualus-Tikras“ bei šiųmetinę „Periferinės vizijos“ temas. 2019 metais pakviestas į Lietuvą fotomeno festivalio KAUNAS PHOTO, meninės rezidencijos Kaune tema fotografas pasirinko tyrinėti įtinklintą miestą. Jis pėščiomis išvaikščiojo Senamiestį, Naujamiestį, Šančius, Žaliakalnį, Kalniečius, Šilainius ir kitus mikrorajonus, ieškodamas miestovaizdžių su mobiliojo ryšio, televizijos, radijo antenomis bei fiksuodamas juos didelio formato dumpline kamera. Šie kryžminių tinklų peizažai kauniečiams – lyg naujos pažįstamo, tačiau nematomo miesto atodangos.
Nors KAUNAS PHOTO lauko parodomis bus galima pasidžiaugti iki spalio 31 d., dauguma muziejinėse-galerinėse erdvėse rodomų parodų artėja į pabaigą. Trečiadienį, rugsėjo 30 d., 15 val. Kauno įvairių tautų kultūrų centre atsisveikinant su konkurso KAUNAS PHOTO STAR 2020 finalininko paroda „Restoranai netyčia“, paskutiniąją eksponavimo dieną festivalis kviečia susipažinti su jos autoriumi iš Rusijos Mikhailu Lebedevu. Virtualiame susitikime menininkas pristatys savo kūrybą, plačiau papasakos apie fotografijas iš serijos „Restoranai netyčia“ bei apžvelgs kitus savo darbus. Renginyje dalyvaus Kauno rusų kultūros centro „Mokslas – šviesa“ bendruomenė. Susitikimas vyks rusų kalba, esant poreikiui bus verčiama į lietuvių.
Vakarop veiksmas keliaus į gretima esantį Pelėdų kalną. Nuo 17.30 val. Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakultete vyks KAUNAS PHOTO 2020 Projekcijų vakaras, kurio metu bus galimybė peržiūrėti dalį į KAUNAS PHOTO 2020 atvirą kvietimą fotomenininkų iš viso pasaulio pristatytų darbų. Temiškai kuruotose projekcijose bus rodomos lietuvių autorių serijos; darbai, sukurti karantino metu bei kalbantys apie izoliacijos temą; serijos apie paribius bei užribius – apie tai, kas galios centrų ar meinstrymo paribiuose ir už jų; bei projektai, nagrinėjantys temą „Periferinės vizijos“ fikcijos ar idėjų pagrindu.
Ketvirtadienį Kauno Juozo Grušo meno gimnazijos moksleiviams festivalio KAUNAS PHOTO koordinatorė Karolina Krinickaitė praves edukacinius užsiėmimus „Skaudžios istorinės atminties vietos ir tamsusis turizmas“. Edukacijos vyks Kauno IX forto memorialiame komplekse, kur nuo rugsėjo 10 dienos rodoma prancūzų fotografo Ambroise Tezeno serija „Aš buvau čia (tamsusis turizmas)“. Fotomenininkas aplankė daugiau nei dešimtį pagrindinių tamsiojo turizmo vietų visame pasaulyje – nuo Kambodžos iki Ruandos, nuo Libano iki Lietuvos, nuo Ukrainos iki JAV, fotografuodamas turizmui sukurtas vietas, susijusias su mirtimi, žudynėmis, įkalinimu, masiniu žudymu ar tragedija.
Pasak Kauno IX forto muziejaus direktoriaus Mariaus Pečiulio, tamsiojo turizmo gerbėjų sąmonėje kartais net neužduodami pagrindiniai klausimai, o norima tiesiog pajausti griovimo, mirties, naikinimo emociją, kuri ir po daugelio metų vis dar tvyro ore. „Ši emocija užfiksuota ir Ambroise Tezeno fotografijų parodoje. Aušvicas, Ruanda, Černobylis – tai tik keletas visuotinai atpažįstamų vietovardžių, kuriuos išgirdus pirmas į galvą ateinantis sinonimas yra mirtis. J. J. Lennon’as parodos įvade teigia: „Tai liudija mūsų praeitį, nesugebėjimą peržengti jos ribų ir mūsų keistą santykį su tragedija ir mirtimi“. Vienareikšmiškai sutinku su šiuo teiginiu. Simboliška, kad A. Tezeno paroda yra eksponuojama Kauno IX forto memorialiniame komplekse – visai greta objekto, kuris pagal pirminę savo paskirtį buvo statytas ginti nuo mirties, bet vėliau ją sutikęs visa savo esybe“, – įžvalgomis dalijasi Marius Pečiulis.
Festivalio KAUNAS PHOTO lauko parodos veiks iki spalio 31 d. 17-ojo fotomeno festivalio KAUNAS PHOTO parodų ir renginių programa „Periferinės vizijos“ nuolat atnaujinama, o naujienas taip pat galite sekti festivalio „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose.
Rusų fotografas Mikhailas Lebedevas: realybė primena siurrealistinį filmą
Neįtikėtina, tačiau mažame Rusijos kaime Umyote yra net 78 kavinės ir visos jos veikia sėkmingai. Kaimo verslininkų nepalietė net pandemija ir karantino laikotarpis. Fotografinę esė „Restoranai netyčia“ 17-ojo fotomeno festivalio KAUNAS PHOTO teminiam konkursui „Periferinės vizijos“ pristatęs rusų fotografas Mikhailas Lebedevas per savo darbus pasakoja, kaip didžiulis užsispyrimas ir vidinė stiprybė gali atskleisti konstruktyvų žmonių potencialą bei įkvėpti naujo gyvenimo pradžiai.
Pasak tarpkultūrinių projektų kūrėjo Dainiaus Babilo, kurio vadovaujamame Kauno įvairių tautų kultūrų centre eksponuojama ši į konkurso finalininkus patekusi Mikhailo Lebedevo serija, „tokia fotografija teikia optimizmo. Visi turime šansą pasielgti kitaip ir kažką naujo pasiūlyti pro šalį einantiems“. Centro vadovas teigia mėgstantis fotografiją apie kasdienybės fenomenus, o periferijose jų galima rasti daugiau. Apie įkvepiančią naujo gyvenimo istoriją mažame kaimelyje, kurio vietiniams gyventojams kebabai nutiesė kelią į „tikrus“ pinigus, su festivalio KAUNAS PHOTO konkurso finalininku Mikhailu Lebedevu kalbasi Daiva Juonytė.
Už jūsų fotografinio pasakojimo „Restoranai netyčia“ slypi linksma ir įdomi istorija. Gal galėtumėte šiek tiek daugiau apie ją papasakoti? Kada pirmą kartą ją išgirdote?
Pirmą kartą apie Umyoto kaimą išgirdau iš savo draugo iš Saransko. Buvau toks laimingas tuo, ką išgirdau! Tai atrodė visiškai siurrealistinė situacija – užkampyje esantis rusų kaimas, kuriame veikia dešimtys kavinių. Vėliau aš išsprendžiau šią mįslę.
1991 m., po Sovietų Sąjungos žlugimo, mūsų šalies ekonomikoje kilo chaosas. Dauguma įmonių buvo ties bankroto riba ir dažnai atlyginimus darbuotojams mokėdavo ne pinigais, o savo gaminama produkcija. Daugelis rusų buvo priversti grįžti prie archajiškos mainų praktikos.
1994 m. pavasarį vienas kaimo gyventojas, Jevgenijus Dinyabkinas, paskerdė kiaulę. Jis iškepė kebabą ir išėjo prie greitkelio, einančio pro pat kaimą. Vilkikų vairuotojai viską nupirko per akimirką. J. Dinyabkino sėkmė paveikė kitus. Staiga beveik visi kaimo gyventojai tapo restoranų savininkais: nuo buvusių melžėjų, traktorininkų ir kariškių iki mokytojų, gydytojų ir pareigūnų, kurie po darbo ėjo prie greitkelio ruošti kebabų. Vietiniams gyventojams kebabas nutiesė kelią į „tikrus“ pinigus.
Per ateinančius kelerius metus Umyote buvo atidaryta apie 400 kebabų kavinių. Pagrindinė verslo idėja: namuose gaminami patiekalai ir šilti santykiai su svečiais. Meniu tokioje kavinėje primena sovietinės virtuvės kaleidoskopą: blynai ir balta mišrainė, barščiai ir charčio, keptos bulvės ir kebabas. Pagrindinis interjero elementas yra televizorius, o sienos papuoštos stačiatikių kalendoriais ir garsių kraštovaizdžių reprodukcijomis. Visos kavinės yra panašaus stiliaus ir aptarnavimo lygis jose yra panašus, tačiau kiekvienas savininkas savo įstaigą laiko ypatinga. Umyoto kavinės yra ryškus staigaus ir nevaržomo Rusijos kapitalizmo pavyzdys.
Praėjusių metų birželį aš pirmą kartą savaitei atvykau į Umyotą. Turėjau įšokti į du traukinius ir dar šiek tiek pavažiavęs autostopu atvykau į tikslą. Kitas mano vizitas buvo rugpjūtį.
Kaip vietiniai reagavo į jūsų norą juos fotografuoti?
Vietinių gyventojų reakcija buvo labai skirtinga. Iš pirmos kavinės mane griežtai išvijo. Savininkas įtarė mane esant inspektoriumi ar policijos bendradarbiu. Galbūt turiu nusikalstamo tipo veidą (juokiasi). Bet aš nesupykau, tokie dalykai mano darbe vyksta visą laiką. Ėmiausi kitokios taktikos: pradėjau lankytis kavinėse, kalbėtis su žmonėmis, klausinėti, kur galėčiau kaime apsistoti. Po kurio laiko jie prie manęs priprato, nes nuo sutemų iki paryčių vaikščiojau gatvėmis su trikoju ir fotoaparatu. Praėjus trims ar keturioms dienoms, svetimi žmonės pradėjo su manimi sveikintis. Jie jau žinojo mano vardą. Gandas apie mano atvykimą buvo plačiai pasklidęs po kaimą.
Manau, kad man padėjo vidutinio formato fotoaparato naudojimas, jis išlaisvino žmones. Vietiniams aš atrodžiau kiek pašėlęs vaikinas, man jie irgi tokius priminė. Apskritai, kaimo žmonės mane priėmė labai šiltai. Mano noras įamžinti šį restoranų fenomeną buvo nuoširdus ir jie tai jautė. Visas dvi savaites maistui neišleidau nė cento.
Kaip viskas atrodo realybėje? Ar kavinės turi daug klientų ir dirba pelningai?
Realybė primena siurrealistinį filmą. Eini dviejų kilometrų magistrale ir vienintelis dalykas, kurį matai, yra visur stovinčios kavinės. Čia užsuka pavalgyti daug keliautojų ir sunkvežimininkų. Man atrodo, kad svečių yra pakankamai. Bet savininkai sako, kad anksčiau buvo geriau. Yra keletas veiksnių, kurie padeda jiems išgyventi. Pirma, patalpos tiesiogiai priklauso restoranų savininkams – jie nemoka nuomos. Antra, daugelis jų patys dirba kavinėse. Trečia, kiekvienas turi savo sodą ar daržą, kuriame užsiaugina daržovių ir vaisių virtuvei.
Apskritai žmonės ten gyvena pagal kaimo standartus. Beveik visų jų vaikai išvažiavę į Saranską ar Maskvą. Umyoto gyventojai tuo labai didžiuojasi.
Tokiuose mažuose miesteliuose žmonės dažniausiai vieni kitus pažįsta. Kaip tai padeda arba trukdo jų verslui? Minėjote, kad pandemijos metu nė viena kavinė nebuvo uždaryta. Kaip pavyko tą pasiekti?
Konkurencija ten labai stipri. Anksčiau visi gyveno nesantaikoje, bandydami pritraukti klientų. Padegimai nebuvo retenybė. 9-ojo dešimtmečio antroje pusėje policijoje buvo keturi šimtai su tuo susijusių protokolų. Tačiau po dvidešimt penkerių metų visi įgijo lojalių klientų. Žmonės supranta, kad dabar turi pagerinti paslaugų kokybę. Kaip jau sakiau, savininkų išlaidos yra mažos, tai jiems padėjo išgyventi pandemiją. Be to, vietos pareigūnai stengėsi nebausti kavinių. Umyote visi vieni kitus pažįsta. Vieni siekė laikytis karantino taisyklių ir įžūliai nedirbti, kiti bandė perspėti, užuot baudę. Žinote, šiandien jūs esate policininkas, bet rytoj galite likti be savo ženklelio, o žmonės paprastai turi ilgą atmintį. Sunkmečiu žmonių santykiai yra nepaprastai svarbūs.
Kas jums, kalbant apie šią vietą, žmones ar jų tradicijas, pasirodė įdomiausia?
Manau, jog vietinių gyventojų tvirtumas. Jie alsuoja savigarba. Viską, ką jie pasiekė, jie padarė savo rankomis! Jokios vagystės, jokio apiplėšimo, vien tik darbas! Gyvenimas privertė juos pasikeisti. Vakar gyvenote vienoje šalyje, šiandien atsidūrėte visai kitoje. Vakar jie buvo vyriausybės pareigūnai, traktorininkai, medikai, šiandien jie tapo verslininkais. Daugybė žmonių posovietinėse šalyse išgyveno tą patį. Umyoto istorija yra įkvepiantis naujo gyvenimo pavyzdys. Tamsiausią savo valandą vietiniai gyventojai nelaukė vyriausybės pagalbos, o prisiėmė atsakomybę į savo rankas. Jie tapo sąžiningais verslininkais, davė darbo sau ir savo kaimynams. Tai pasakoja apie didžiulį konstruktyvų žmonių potencialą. Ši istorija nusipelno būti išgirsta.
Mikhailo Lebedevo darbus iš serijos „Restoranai netyčia“ iki rugsėjo 30 d. galima pamatyti Kauno įvairių tautų kultūrų centre (Šv. Gertrūdos g. 58, Kaunas). Nuolat atnaujinamą 17-ojo fotomeno festivalio KAUNAS PHOTO programą „Periferinės vizijos“ rasite čia.
KAUNAS PHOTO – ilgiausiai be pertraukų rengiamas kasmetis tarptautinis fotomeno festivalis Lietuvoje ir Baltijos šalyse. 2004 m. Mindaugo Kavaliausko įkurtą festivalį organizuoja viešoji įstaiga „Šviesos raštas“. Festivalis yra pasaulinės „Festival of Light“ organizacijos narys. Festivalį KAUNAS PHOTO finansuoja Lietuvos kultūros taryba, kaip vieną iš strateginių tarptautinių meno renginių Lietuvoje.
Rėmėjai: Kauno miesto savivaldybė, EPSON.
Parodos partneris: Kauno įvairių tautų kultūrų centras.
KAUNAS PHOTO STAR 2020 Atidarymų maratonas
2020 m. rugsėjo 3 d. Kaune vyko 17-ojo fotomeno festivalio KAUNAS PHOTO konkurso KAUNAS PHOTO STAR 2020 finalininkų parodų atidarymų maratonas, kurio pabaigoje buvo atskleisti nugalėtojai – italų fotomenininkų duetas Chiara Panariti ir Gianfranco Ferraro su darbu „Cronostasi“. Nugalėtojai laimėjo pagrindinį konkurso KAUNAS PHOTO STAR 2020 apdovanojimą – personalinę parodą Kauno fotografijos galerijoje fotomeno festivalio KAUNAS PHOTO metu ir 2500 EUR piniginį prizą. Vakarą pratęsė susitikimas su fotomenininke Dovile Dagiene-DoDa ir KAUNAS PHOTO STAR 2020 Finalininkų projekcijų renginys Maironio lietuvių literatūros muziejuje.
Visų 17-ojo fotomeno festivalio KAUNAS PHOTO konkurso finalininkų darbai rodomi Kaune keturiose lauko parodose bei šešiose Kauno miesto galerinėse-muziejinėse erdvėse:
Čečėnijos aikštėje – Bruno Alencastro (Brazilija) „obs-cu-ra“
Kalniečių parke (prie Savanorių pr.) – Guillem Vidal (Ispanija) „Pamirštos žaidimų aikštelės“
Skvere prie Valstybinės mokesčių inspekcijos (A. Juozapavičiaus pr. 57) – Lina Margaitytė ir Marius Krivičius (Lietuva) „Laikinai atidaryta“
Žaliakalnio funikulieriaus papėdėje (V. Putvinskio g. 22) – Dovilė Dagienė (Lietuva) „Augalų atmintis / Medinės sinagogos“
VDU daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23) – Dillon Marsh (Pietų Afrika) „Deimantai nėra amžini“
Kauno įvairių tautų kultūrų centre (Šv. Gertrūdos g.58) – Mikhail Lebedev (Rusija) „Restoranai netyčia“
Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyriuje (A. Mapu g. 18) – Hannes Jung (Vokietija) „Vilkas čia“
Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriuje (L. Zamenhofo g. 12) – Arne Piepke (Vokietija) „Nepažįstamos šalies anekdotai“
Maironio lietuvių literatūros muziejuje (Rotušės a. 13) – Michał Adamski (Lenkija) „Vėl dažiausi plaukus“
Kauno fotografijos galerijoje (Vilniaus g. 2) – Chiara Panariti ir Gianfranco Ferraro (Italija) „Cronostasi“ – KAUNAS PHOTO STAR 2020 nugalėtojų paroda.
Tikslią festivalio KAUNAS PHOTO 2020 programą „Periferinės vizijos“ rasite čia.
Pagrindinis 17-ojo fotomeno festivalio KAUNAS PHOTO konkurso prizas – italų fotomenininkų duetui už darbą „Cronostasi“ apie pasikeitusią laiko sąvoką karantino metu
Per Kauno miestą nuvilnijęs 17-ojo fotomeno festivalio KAUNAS PHOTO parodų atidarymų maratonas kulminavo konkurso KAUNAS PHOTO STAR nugalėtojų paskelbimu. Iš dešimties į finalą patekusių fotografijų serijų darbas „Cronostasi“, sukurtas fotomenininkų dueto iš Italijos Chiaros Panariti ir Gianfranco Ferraro, buvo vienareikšmiškai išrinktas nugalėtoju tiek tarptautinės fotografijos ekspertų komandos, tiek jungtinės fotomeno festivalio KAUNAS PHOTO ir Kauno fotografijos galerijos kuratorinės komisijos. Nugalėtojai laimėjo pagrindinį konkurso KAUNAS PHOTO STAR 2020 apdovanojimą – personalinę parodą Kauno fotografijos galerijoje fotomeno festivalio KAUNAS PHOTO metu ir 2500 EUR piniginį prizą.
Penkiasdešimties fotografijų serijoje fotomenininkai Chiara Panariti ir Gianfranco Ferraro įamžino gyvenimą Milane pandemijos COVID-19 karantino metu. Balkonuose ir languose išgyventas Milano gyventojų kasdienybės akimirkas fiksavę menininkai teigia, kad projektas „Cronostasi“ daugiausia dėmesio skiria intymiai ir visuotinei atnaujinto laiko suvokimo paieškai. „Stebėdami ir žiūrėdami į žmones nuotraukose, galėjome palyginti savo ir kitų laiką, kuris tapo matavimo vienetu to, kas vyko ir tebevyksta pasaulyje“, – apie savo patirtis pasakoja autoriai.
Į parodos atidarymą Lietuvoje dėl besitęsiančios pandemijos negalėję atvykti menininkai Kauno fotografijos galerijoje susirinkusiems žiūrovams pasakojo apie savo kūrybą iš anksto įrašytame vaizdo įraše, o į darbą įsigilinti padėjo jau daugelį metų Kaune gyvenantis italas, gimęs ir užaugęs Milane, VDU docentas Stefano M. Lanza, kuriam fotografijų serija „Cronostasi“ pasirodė kaip „teisingas požiūris į neteisingą situaciją“. „Čia yra tarsi dalijimasis tuo pačiu likimu, ta pačia dalia, ir kaip žmonės reaguoja į tokią sudėtingą ir netikėtą situaciją“, – žvelgdamas į nuotraukas mąstė Stefano M. Lanza.
Dėl pagrindinio KAUNAS PHOTO STAR konkurso apdovanojimo varžėsi 10 finalininkų iš 8 pasaulio šalių: Dillon Marsh (Pietų Afrika) „Deimantai nėra amžini“, Lina Margaitytė ir Marius Krivičius (Lietuva) „Laikinai atidaryta“, Guillem Vidal (Ispanija) „Pamirštos žaidimų aikštelės“, Mikhail Lebedev (Rusija) „Restoranai netyčia“, Bruno Alencastro (Brazilija) „obs-cu-ra“, Dovilė Dagienė (Lietuva) „Augalų atmintis / Medinės sinagogos“, Hannes Jung (Vokietija) „Vilkas čia“, Arne Piepke (Vokietija) „Nepažįstamos šalies anekdotai“, Michał Adamski (Lenkija) „Vėl dažiausi plaukus“, Chiara Panariti ir Gianfranco Ferraro (Italija) „Cronostasi“. KAUNAS PHOTO STAR parodų atidarymų maratoną ir nugalėtojo paskelbimą fotomenininkai sekė virtualiai – stebėdami gyvas transliacijas internetu, kurias visi norintys gali peržiūrėti festivalio KAUNAS PHOTO „Facebook“ paskyroje.
Visų 17-ojo fotomeno festivalio KAUNAS PHOTO konkurso finalininkų darbai rodomi Kaune keturiose lauko parodose Čečėnijos aikštėje, Kalniečių parke, skvere prie Valstybinės mokesčių inspekcijos Žemuosiuose Šančiuose ir Žaliakalnio funikulieriaus papėdėje, bei šešiose Kauno miesto galerinėse-muziejinėse erdvėse: Kauno fotografijos galerijoje, Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriuje, Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyriuje, Kauno Įvairių Tautų Kultūrų Centre, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, VDU daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre. Tikslią festivalio programą rasite čia.
Rugsėjo 3 dieną – festivalio KAUNAS PHOTO konkurso laureatų parodų atidarymų maratonas
Ketvirtadienį, rugsėjo 3 d., įvairiose Kauno miesto galerinėse, muziejinėse, o taip pat ir lauko erdvėse įsikurs 17-ojo fotomeno festivalio KAUNAS PHOTO jubiliejinio – jau dešimtojo – fotografijos konkurso KAUNAS PHOTO STAR finalininkų kūriniai tema „Periferinės vizijos“. Atidarymų maratonas nuvinguriuos per visą Kauną: maršrutas prasidės 13 val. Čečėnijos aikštėje, tęsis Kalniečių parke (prie Savanorių pr.), užsuks į Žemuosius Šančius, aplankys Kauno centrą, zigzagais vingiuos per senamiestį ir tradiciškai užsibaigs Kauno fotografijos galerijoje 18 val., kur bus paskelbtas KAUNAS PHOTO STAR 2020 nugalėtojas. Vakaras prasitęs Maironio lietuvių literatūros muziejuje, kur nuo 20 val. vyks finalininkų fotografijų peržiūra ir susitikimas su fotomenininke Dovile Dagiene-DoDa. Atidarymo renginiai – nemokami, o tikslus tvarkaraštis – šio pranešimo pabaigoje. Atvirą konkursą KAUNAS PHOTO STAR fotomeno festivalis KAUNAS PHOTO rengia nuo 2010 m. siekiant išskirti ir pagerbti ateities fotografijos žvaigždes.
Dėl pandemijos teko ieškoti sprendimų bei pakoreguoti parodos atidarymų formatą. Nors kasmet fotomenininkai iš užsienio šalių atvyksta į Lietuvą, dalyvauja parodų atidarymuose ir savo darbus pristato gyvai, šiais metais žiūrovams kalbės per ekranus. Daugelyje atidarymų renginių, kur eksponuojami užsienio fotografų darbai, bus rodomi iš anksto įrašyti video įrašai, kuriuose autoriai papasakos apie savo kūrybą. Patys menininkai bei žiūrovai, negalintys atvykti į dienos renginius, taip pat neliks jų nepamatę – parodų atidarymus festivalis KAUNAS PHOTO tiesiogiai transliuos festivalio „Facebook“ paskyroje.
Tema „Periferinės vizijos“ sudomino lietuvių fotografus
17-asis fotomeno festivalis KAUNAS PHOTO temine prasme planavo švęsti periferiją, provinciją, šalies gelmę, „autbeką“. Tačiau COVID-19 konteksto pasekoje, pakvietė fotografus teikti darbus KAUNAS PHOTO STAR 2020 konkursui tema „Periferinės vizijos“. Buvo laukiami darbai, tyrinėjantys paribius, užribius – tiek čia pat už lango, tiek už sienos, kurią kirtę atrastume erdves, vietas, žemes, periferijas, kurios dažnai lieka matymo pakraščiuose. Su šia tema festivalis „KAUNAS PHOTO“ 2020 metais nori atikreipti dėmesį į tai, kas tapo svarbu, nors iki šiol taip nemanėme.
Tradiciniu tapęs, jau dešimtasis KAUNAS PHOTO STAR konkursas sulaukė menininkų susidomėjimo iš viso pasaulio: buvo gauta 170 fotografijų serijų iš 38 pasaulio šalių. Tačiau organizatorius labiausiai nudžiugino tai, kad Lietuvos fotografai, pateikę konkursui 19 serijų, buvo vieni iš aktyviausių konkurso dalyvių. Tai pirmas kartas per dešimtmetę KAUNAS PHOTO STAR istoriją, kuomet lietuvių fotografai sudarė didžiausią dalyvių grupę. Iš jų dvi lietuvaičių serijos pateko tarp dešimties finalininkų. Finalininkų atranką atliko devynių narių tarptautinė fotografijos kuratorių komisija iš Lietuvos, Lenkijos, Danijos, Prancūzijos, Italijos ir Naujosios Zelandijos.
Nors konkurso KAUNAS PHOTO STAR žiuri balsavimais buvo planuota atrinkti aštuonis geriausius, dėl labai tankios kandidatų į finalininkus kaimynystės, jungtinė KAUNAS PHOTO ir Kauno fotografijos galerijos kuratorinė komisija priėmė sprendimą finalininkų sąrašą praplėsti iki dešimties. Į KAUNAS PHOTO STAR 2020 finalininkų dešimtuką pateko:
Chiara Panariti ir Gianfranco Ferraro (Italija) „Cronostasi“
Michał Adamski (Lenkija) „Vėl dažiausi plaukus“
Arne Piepke (Vokietija) „Nepažįstamos šalies anekdotai“
Guillem Vidal (Ispanija) „Pamirštos žaidimų aikštelės“
Lina Margaitytė ir Marius Krivičius (Lietuva) „Laikinai atidaryta“
Dillon Marsh (Pietų Afrika) „Deimantai nėra amžini“
Į finalą išrinkti fotomenininkai varžosi dėl konkurso didžiojo prizo – personalinės parodos Kauno fotografijos galerijoje fotomeno festivalio KAUNAS PHOTO metu ir 2500 EUR piniginio prizo. Visų finalininkų darbai rodomi bendroje parodoje įvairiose Kauno miesto galerinėse-muziejinėse bei atvirose erdvėse.
Žiūrovai kviečiami prisijungti bet kurioje atidarymų maratono dalyje
KAUNAS PHOTO STAR 2020 finalininkų parodų atidarymai vyks Kaune ketvirtadienį, rugsėjo 3 d., o nugalėtojas bus atskleistas dienos pabaigoje Kauno fotografijos galerijoje. Žiūrovai, negalintys skirti parodų lankymui visos popietės, kviečiami dalyvauti bet kurioje maršruto dalyje. Atidarymo renginiai – nemokami.
13.00 val. Čečėnijos aikštė (P. Lukšio g.) 13.40 val. Kalniečių parkas (prie Savanorių pr.) 14.30 val. Skveras prie Valstybinės mokesčių inspekcijos (A. Juozapavičiaus pr. 57) 15.10 val. Žaliakalnio funikulieriaus papėdė (V. Putvinskio g. 22) 15.30 val. VDU daugiafunkcinis mokslo ir studijų centras (V. Putvinskio g. 23) 16.10 val. Kauno įvairių tautų kultūrų centras (Šv. Gertrūdos g. 58) 16.30 val. Kauno V. Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyrius (A. Mapu g. 18) 17.00 val. Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyrius (L. Zamenhofo g. 12) 17.30 val. Maironio lietuvių literatūros muziejus (Rotušės a. 13) 18.00 val. Kauno fotografijos galerija (Vilniaus g. 2) – „KAUNAS PHOTO STAR 2020“ Nugalėtojo paskelbimas. 20.00 val. Finalininkų projekcijų vakaras ir susitikimas su fotomenininke Dovile Dagiene-Doda Maironio lietuvių literatūros muziejuje (Rotušės a. 13).
ℹ️ Primename, kad renginių metu būtina dėvėti privalomas apsaugos priemones bei laikytis saugių atstumų. Renginiai bus fotografuojami / filmuojami viešinimo tikslais.
Skelbiamas 10-ojo tarptautinio konkurso KAUNAS PHOTO STAR 2020 finalininkų dešimtukas
17-asis fotomeno festivalis KAUNAS PHOTO 2020 metais temine prasme planavo švęsti periferiją, provinciją, šalies gelmę, „autbeką“. Tačiau COVID-19 konteksto pasekoje, KAUNAS PHOTO festivalis kvietė fotografus teikti darbus KAUNAS PHOTO STAR 2020 konkursui tema „Periferinės vizijos“ ir laukė jų, tyrinėjančių paribius, užribius – tiek čia pat už lango, tiek už sienos, kurią kirtę atrastume erdves, vietas, žemes, periferijas, kurios dažnai lieka matymo pakraščiuose. Taigi, 2020 metais KAUNAS PHOTO kreipia dėmesį į tai, kas tapo svarbu, nors iki šiol taip nemanėme.
Tradicinis, jau dešimtasis KAUNAS PHOTO STAR 2020 konkursas sulaukė fotografų susidomėjimo tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Konkursui pateikta 170 fotografijų serijų, kurių fotografai – iš 38 pasaulio šalių. Gauta darbų iš tolimų šalių – Japonijos, Taivano, Australijos, Brazilijos, Čilės. Aktyviausiai konkurse dalyvavo fotografai iš Lenkijos (11 serijų), Rusijos (12 serijų), Jungtinės Karalystės (13 serijų), JAV (16 serijų), Vokietijos ir Italijos (po 18 serijų) ir kas labiausiai džiugina organizatorius, – Lietuvos fotografai, pateikę konkursui 19 serijų. Tai pirmas kartas per dešimtmetę KAUNAS PHOTO STAR istoriją, kuomet lietuvių fotografai sudarė didžiausią dalyvių grupę.
Konkurso didysis prizas – personalinė paroda Kauno fotografijos galerijoje fotomeno festivalio KAUNAS PHOTO metu ir 2500 EUR piniginis prizas. Visų kitų finalininkų parodos bus rodomos galerinėse – muziejinėse bei atvirose Kauno erdvėse.
Darbus liepos 30 – rugpjūčio 1 dienomis vertino tarptautinė fotografijos ekspertų komisija:
Fred Boucher – Photaumnales festivalio ir Usimage Biennalės vadovas (Klermontas/Bovė, Prancūzija)
Enrico Stefanelli – PhotoLux festivalio direktorius (Lucca, Italija)
Gintaras Česonis – Kauno fotografijos galerijos vadovas (Lietuva)
Kristine Kern – Fotografisk Center direktorė (Kopenhaga, Danija)
Kristina Juraitė – KAUNAS PHOTO bendraįkūrėja, VDU profesorė (Lietuva)
Julia Durkin – Aucklando fotografijos festivalio direktorė (Naujoji Zelandija)
Donatas Stankevičius – Kauno fotografijos galerijos kuratorius (Lietuva)
Adrian Wykrota – PixHouse galerijos kuratorius (Poznanė, Lenkija)
Mindaugas Kavaliauskas – KAUNAS PHOTO festivalio įkūrėjas, kuratorius (Lietuva)
Pasibaigus ekspertų balsavimui už visus atsiųstus konkursui darbus LensCulture sistemoje, 2020 m. rugpjūčio 4 d. virtualiam posėdžiui susirinko jungtinė fotomeno festivalio KAUNAS PHOTO ir Kauno fotografijos galerijos kuratorinė komisija, kurios šios dienos tikslas buvo patvirtiniti finalininkų sąrašą. Nors planuota atrinkti aštuonis geriausius, dėl labai tankios kandidatų į finalininkus kaimynystės (7-12 vieta dalinosi penkios fotografijų serijos, surinkę po 29 ekspertų balus), komisija priėmė sprendimą finalininkų sąrašą praplėsti iki dešimties. Trys finalininkai išrinkti remiantis balsavimo sistemoje komisijos narių suteiktais balais.
Chiara Panariti ir Gianfranco Ferraro (Italija) Cronostasi
Michał Adamski (Lenkija) Vėl dažiausi plaukus
Arne Piepke (Vokietija) Nepažįstamos šalies anekdotai
Hannes Jung (Vokietija) Vilkas čia
Dovilė Dagienė (Lietuva) Augalų atmintis / Medinės sinagogos
Bruno Alencastro (Brazilija) obs-cu-ra
Михаил Лебедев (Rusija) Restoranai netyčia
Guillem Vidal (Ispanija) Pamirštos žaidimų aikštelės
Lina Margaitytė ir Marius Krivičius (Lietuva) Laikinai atidaryta
Savaitės pabaigoje ši komisija vėl susirinks, tik su kitu tikslu – išrinkti KAUNAS PHOTO STAR 2020 nugalėtoją. Tai jie atliks išanalizavę finalininkų fotografijų serijas, pateiktas platesnėje darbų atrankoje ir didelės gebos failuose.
KAUNAS PHOTO STAR 2020 Finalistų parodos atidarymai vyks Kaune 2020 m. rugsėjo 3 d., o nugalėtoją sužinosime rugsėjo 3 d., kai KAUNAS PHOTO STAR finalininkų parodų atidarymų seriją kulminuos parodos atidarymas Kauno fotografijos galerijoje.
Fotomeno festivalis KAUNAS PHOTO siekia būti artimos ateities fotografijos žvaigždžių festivaliu. Būdamas tarptautinio bendradarbiavimo tinklo Festivals Of Light dalimi, KAUNAS PHOTO yra seniausias be pertraukų veikiantis fotografijos meno festivalis Baltijos šalyse. Festivalį 2004 m. įkūrė Mindaugas Kavaliauskas.
Festivalio organizatorius – viešoji įstaiga „Šviesos raštas“.