Įpusėjus rudeniui, fotomeno festivalis KAUNAS PHOTO kviečia pamatyti paskutinę sezono parodą po atviru dangumi Kauno centre, Laisvės al. ir S. Daukanto gatvių sankirtoje, eksponuojamą ant buvusio „Merkurijaus“ tvoros. Nuo spalio 19 d. rodoma paroda „Vandeningasis Kaunas“ apžvelgia trijų festivalio meninių rezidencijų rezultatus. Nostalgišką sugrįžimą į ką tik prabėgusią vasarą kuria vokiečių fotomenininko Andreas Müller-Pohle, lenkės Dorotos Dawidowicz ir suomio Jari Silomäki fotografijos.
Spalio 24 d., antradienį 18 val. vyks pažinties su paroda turas. Paroda veiks iki kitų metų kovo.
Vandens tema XIV-ame KAUNAS PHOTO festivalyje neaplenkė ir pirmąkart festivalio surengtų užsienio fotomenininkų rezidencijų Kaune. Menininkams pasiūlyta, neatsitraukiant nuo jų esamų serijų stilistikų ir individualių kūrybinių metodų, pažvelgti į Kauno, kauniečių santykį su vandeniu. Fotografus kūrybiniai ieškojimai vedė gausiais Kauno vandenvaizdžiais. Festivalio vadovas Mindaugas Kavaliauskas, kviesdamas kauniečius susipažinti su paroda pažymi, kad visos trys parodos dalys atliktos specifinėmis technikomis ir kviečia pamatyti Kauną santykyje su vandeniu netikėtais rakursais, tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasmėmis.
Žymus vokiečių menininkas ir „European Photography“ (nepriklausomo meno žurnalo) įkūrėjas ir leidėjas Andreas Müller-Pohle Kaune fotografavo susitinkančias didžiąsias Lietuvos upes – Nemuną, Nerį, kitus čia esančius vandens telkinius – Kauno marias, Lampėdžio karjerą. Pasižymintis išskirtine vandens fotografavimo metodika, Andreas Müller-Pohle panardina kamerą į vandenį, peizažą dalindamas į povandeninę ir virš-vandeninę dalis. „Vandenys Kaune“ – gamtinio ir urbanistinio peizažo susiliejimas davė pradžią naujai, netikėtų rakursų Kauno ikonografijai.
Andreas Müller-Pohle 2005 metais sukūrė epinį projektą apie Dunojaus upę – nuo Juodosios girios (Švarcvaldo) iki Juodosios jūros, talpinantį vaizdus po vandeniu ir virš jo, papildytą kiekvienos fotografuotos vietos vandens mėginių cheminiais tyrimais, įvardinančiais nitratų, fosfatų, sunkiųjų metalų ir kitų cheminių elementų ir junginių koncentracijomis. Panašiai, tik vertikaliomis fotografijomis, menininkas sukūrė seriją darbų apie Honkongą.
Fotomenininkas gyvena ir dirba Berlyne, Vokietijoje. 1979 m. Andreas Müller-Pohle – eilės tekstų apie fotografijos teoriją, autorius. 2001 m. buvo apdovanotas Europos Fotografijos, Reind M. De Vries įsteigtu prizu. Andreas Müller-Pohle fotografijos kūriniai buvo plačiai publikuoti ir eksponuoti įvairiose pasaulio šalyse, saugomi privačiose ir muziejinėse kolekcijose.
Lenkų fotografė Dorota Dawidowicz pasitelkusi XIX a. populiariausią fotografinę metodiką – šlapio kolodijaus (šlapios plokštės) fotografijos techniką, Kaune tęsė savo pastarojo meto vasarišką ciklą „Atsipalaiduok!”, tyrinėdama Kauno miesto vandens telkinių pakrantes, pliažus kvietė vietos gyventojus fotografuotis ir tapti kūrybinio proceso dalimi. Nors fotografės naudojama metodika lėta, nepatikima, reikli geram orui ir modelių gebėjimui nesujudėti pozuojant, Dorotos fotografijos alsuoja stebėtinu spontaniškumu, lyg jos būtų sukurtos ne prie stovo pritvirtinta kamera, o portabiliu „retro“ stiliaus fotografiją kuriančiu įrenginiu. Kauną fotografė pavaizdavo kaip vandens pramogų miestą.
Dorota Dawidowicz domisi portretu ir dokumentine fotografija. Autorė naudoja didelio formato dumplinį fotoaparatą. Vienos fotografijos sukūrimo procesas trunka apie pusvalandį ar ilgiau. Fotografavimo ekspozicija trunka kelias sekundes, todėl fotografė nenaudoja kameros užrakto – tiesiog nuima objektyvo dangtelį. Tuomet pozuojantysis turi nesujudėti. Atvaizdas, kuriamas ant plokštelės, išgaunamas po sudėtingų cheminių procesų – plokštelės užliejimo kolodijumi, įjautrinimo (visiškoje tamsoje – lauko sąlygomis pastatytoje palapinėje), ekspozicijos ir išryškinimo (vėl tamsoje). Šios atgimstančios technologijos naudojimas yra ypatingas ne tik dėl sudėtingo proceso, bet ir dėl to, kad gautas atvaizdas yra unikalus, nepakartojamas, apverstas (lyg veidrodiniu būdu). Pastaroji savybė padidina intrigą, kai bandome skaityti raides, ženklus ar atpažinti mums žinomas Kauno vietas.
Dorota Dawidowicz gimė 1983 m., gyvena ir dirba Varšuvoje, Lenkijoje. 2010 m. baigė Varšuvos fotografijos mokyklą. Fotografė surengė keletą personalinių parodų, taip pat savo darbus eksponavo kolektyvinėse parodose: Galerijoje Pauza (Krokuva), Skwer (Varšuva), Galerijose: Entropia, Wejście, „B&B”, „Korytarz”, Sandomierzu BWA, Limited Editions, POSK (Londonas). Jos darbai buvo publikuoti žinomuose žurnaluose: Digital Camera, Polityka, Szeroki Kadr ir kitur.
Suomio Jari Silomäki užfiksuotose fotografijose, ant kurių kaligrafiškai užrašomos mintys, jausmai, istorijos, naujienų aktualijos, patirtys, suartėja dabartis ir praeitis su ateitimi, susitraukia ar dar labiau padidėja atstumai, emocingi išgyvenimai atsimuša į banalybę, ramybė konfrontuoja su stichijomis, „svarbūs“ dalykai nudažomi menininko autoironijos ir humoro nuotaikomis. Kaune menininkas tęsė dar 2001 m. pradėtą darbų seriją „Mano orų dienoraštis“. Dviejų savaičių trukmės meninės rezidencijos metu Jari kvadratinio kadro vidutinio formato analoginiu fotoaparatu kiekvieną dieną fiksavo tai ką matė ir jautė, mąstydamas apie tai, kuo tuomet gyveno kiti pasaulio kraštai. Nors festivalio KAUNAS PHOTO menininkų rezidencijų tema – vanduo, Jario fotografijose vanduo ne visada matomas, tačiau apie jį galvojama. Menininkas darbuose užfiksavo, kad kai kauniečiai mėgavosi vasaros ir rudens pradžios šiluma, Karibų jūros salas ir JAV pietines pakrantes siaubė uraganai ir potvyniai.
Jari Silomäki nuolat ieško naujų išraiškos būdų, kad galėtų papasakoti ir atskleisti žmogaus, kaip individo ir bendruomenės nario, istorijas. Jari Silomäki šiuo metu studijuoja doktorantūrą Aalto universitete Suomijoje. Yra surengęs personalines parodas Suomijoje, Vengrijoje, Kinijoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Norvegijoje ir kitur. Gyvena ir kuria Helsinkyje.
XIV-ojo KAUNAS PHOTO festivalio lauko parodos iki spalio pabaigos taip pat eksponuojamos Žaliakalnio funikulieriaus papėdėje, V. Putvinskio g., Čečėnijos a., Juozapavičiaus pr. 57 skvere prie VMI ir aikštėje prie Kauno pilies.
KAUNAS PHOTO – ilgiausiai be pertraukų rengiamas kasmetis tarptautinis fotomeno festivalis Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Nuo 2004 m. festivalį organizuoja viešoji įstaiga „Šviesos raštas“. Festivalis laikomas vienu svarbiausių tęstinių meno renginių Lietuvoje. Festivalis yra pasaulinės „Festivals of Light“ organizacijos narys.
KAUNAS PHOTO didieji rėmėjai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Kauno miesto savivaldybė. Lenkijos fotografijos parodos pristatomos bendradarbiaujant su Lenkijos institutu Vilniuje ir Adomo Mickevičiaus institutu Varšuvoje.
Festivalio globėjas Prezidentas Valdas Adamkus.
