KAUNAS PHOTO 2021 will hold a guided tour on wheels to celebrate the World Car-Free Day

The KAUNAS PHOTO festival commemorates the European Mobility Week and invites to celebrate the International Car-Free Day on 22 September with a guided tour on wheels around the festival’s outdoor exhibitions. The organisers encourage everyone to leave their cars, grab a bicycle or electric scooter and arrive alone, with family or friends by the Kaunas Castle, where the free and open to all tour will start at 17:30. The 1,5 hour 12-kilometre low-difficulty route will visit four open-air photography exhibitions. The tour will be held by the festival’s art director Mindaugas Kavaliauskas.

In 2021, European Mobility Week theme is “Safe and Healthy with Sustainable Mobility”. It pays tribute to the hardships felt by Europe – and the world – throughout the COVID-19 pandemic. European Mobility Week culminates on 22 September with the traditional World Car-Free Day. It is not the first time that the organisers of the KAUNAS PHOTO festival have joined the campaign, encouraging people to visit exhibitions using means of transport alternative to the car.

The Tour On Wheels will visit four open-air photography exhibitions of the 18th KAUNAS PHOTO festival. At each stop, the festival art director Mindaugas Kavaliauskas will present the work of the photographers featured there.

This year’s tour will star near the Kaunas Castle (in front of A. Jakšto St. 18) with the presentation of “Grandma Divers” by Alain Schroeder (Belgium, KAUNAS PHOTO STAR 2021 Finalist). Then the tour will follow the cycling path along the Nemunas riverbank to Žemieji Šančiai, where two exhibitions will be presented at the Square near A. Juozapavičiaus pr. 57: “Portraits of Quarantine” by Adas Vasiliauskas (Lithuania) and “The third phase (Paola)” by Francesco Amorosino (Italy). Then the tour will come back to the town centre and will finish at the Vienybės Square with the exhibition of the Winner of KAUNAS PHOTO STAR 2021—“Growing Old” by Marna Clarke (USA).

The outdoor exhibitions of the 18th KAUNAS PHOTO festival are shown at three more locations: “Portrait of Early Generation Z” by Elena Krukonytė (Lithuania) at Draugystės Park (Kovo 11-osios St., next to the bus stop “Draugystės park”), “2031” by Uta Genilke (Germany) at Kalniečiai Park (next to Savanorių Ave.) and “RENDEZ-VOUS” by Caroline Minjolle (Switzerland) at Chechnya Square.

The outdoor exhibitions will be open until October 31. KAUNAS PHOTO 2021 exhibitions’ programme and map of  can be found here.

KAUNAS PHOTO is the longest running annual international photo art festival in Lithuania and the Baltic States. The festival founded by Mindaugas Kavaliauskas in 2004 is organized by the public institution “Šviesos raštas”. KAUNAS PHOTO is funded by the Lithuanian Council for Culture as one of the strategic international art events in Lithuania.

WHAT? Tour on wheels of KAUNAS PHOTO 2021 outdoor exhibitions to celebrate the World Car-Free Day.

WHERE? Start—next to the outdoor exhibition located near the Kaunas Castle (in front of A. Jakšto St. 18), then the tour will follow the cycling path along the Nemunas riverbank to Žemieji Šančiai (to the square at A. Juozapavičiaus pr. 57), and back along the riverbank it will end at Vienybės Square.

WHEN? September 22, 2021, Wednesday, 17:30–19:00.

The event is free and open to all. The tour might be photographed / filmed for publicity purposes. For everyone’s convenience and to ensure the tour runs smoothly, the organisers kindly ask to arrive near Kaunas Castle a few minutes before the start of the event, to remember to observe the rules of polite riding and to have your bike lights on the front and the back of your bicycle.

© Photo by K. Krinickaitė.



Įsibėgėjusiame 18-ajame fotomeno festivalyje KAUNAS PHOTO – lietuviškų akcentų savaitė

Sorry, this entry is only available in Lithuanian.

Nušurmuliavus intensyvioms festivalio atidarymo dienoms, šią savaitę KAUNAS PHOTO programoje – lietuviški akcentai. Trečiadienį ir penktadienį bus atidarytos dvi naujos parodos po atviru dangumi – Ado Vasiliausko  „Karantino portretai“ ir Elenos Krukonytės „Ankstyvosios Z kartos portretas“, o sekmadienį vyks susitikimai su šiuo metu Lietuvoje reziduojančiu lietuvių kilmės JAV menininku Jonu Kulikausku ir lenkų fotomenininku Grzegorzu Jarmocewicz, sukūrusiu seriją apie lietuvius „Abipus sienos. Kodėl aš įsimylėjau Lietuvą?“, kuri yra rodoma šiųmetinėje festivalio programoje Kauno įvairių tautų kultūrų centre. Renginiai yra nemokami ir atviri visiems.

Kaip ir ankstesniais metais, festivalis KAUNAS PHOTO tradiciškai su lauko paroda keliaus į Žemųjų Šančių mikrorajoną, kur rugsėjo 8 d., trečiadienį, 18.30 val. skvere prie A. Juozapavičiaus pr. 57 bus pristatyta fotografijų serija „Karantino portretai“. Parodos atidaryme dalyvaus iš Vilniaus atvykęs jos autorius, fotografas Adas Vasiliauskas, pirmojo karantino metu 2020 metais sukūręs ir per visą pasaulį nuskambėjęs su šia dronu fotografuota žmonių, pozuojančius savo namų languose bei balkonuose, portretų serija. Po parodos atidarymo vakaras prasitęs netoliese esančioje fotostudijoje „No Name Studio“ (A. Juozapavičiaus pr. 31G), kur nuo 19 val. A. Vasiliauskas papasakos serijos „Karantino portretai“ užkulisius bei pristatys kitus savo projektus.

© Adas Vasiliauskas (Lietuva). „Karantino portretai“

Rugsėjo 10 d. 17 val. Draugystės parko prieigose (Kovo 11-osios g., prie stotelės „Draugystės parkas“) vilnietė fotografė Elena Krukonytė pristatys ten atidaromą lauko parodą „Ankstyvosios Z kartos portretas“. Šį projektą sukurti autorę įkvėpė jos pačios pamąstymai apie santykį su laiku. Keldama būties klausimą – kodėl aš esu tokia, kokia esu? – ji bando rasti atsakymus, žvelgdama į bendraamžius, kuriuos įamžino jų pačių pasirinktoje vietoje, atskleidžiančioje, kas prisidėjo prie asmenybės formavimo. Nuo 18 val. Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Parko padalinyje (P. Lukšio g. 60) vyks E. Krukonytės kūrybos pristatymas „Žmogaus santykis su laiku, aplinka ir savimi per fotografiją“, kurio metu autorė plačiau papasakos apie savo kūrybą.

© Elena Krukonytė (Lietuva). „Ankstyvosios Z kartos portretas“

Rugsėjo 12 d., sekmadienį, festivalis KAUNAS PHOTO pakvies į du dienos metu vyksiančius renginius. 12.30 val. Kauno įvairių tautų kultūrų centre, ten pat rodomų fotografijų iš serijos „Abipus sienos. Kodėl aš įsimylėjau Lietuvą?“ apsuptyje, vyks susitikimas su šios serijos autoriumi, netoli Lietuvos sienos gimusiu lenkų fotomenininku Grzegorzu Jarmocewicz.

© Grzegorz Jarmocewicz (Lenkija). „Abipus sienos. Kodėl aš įsimylėjau Lietuvą?“. Robertas Vajculis.

14 val. Kauno choralinėje sinagogoje (E. Ožeškienės g. 13) vyks susitikimas su lietuvių kilmės JAV fotomenininku Jonu Kulikausku. Menininkas pristatys šiuo metu Lietuvoje vystomą šiuolaikinės fotografijos projektą „Aš Dažnai Pamirštu“, apimantį holokausto, sovietų išniekinimo, nacionalizmo ir diasporos temas. Pritvirtinęs II-ojo pasaulinio karo laikų objektyvą prie naujai pagaminto 8×10 colių fotoaparato, įkrauto juodai baltomis plokštėmis, J.Kulikauskas fotografuoja dabartinį gyvenimą buvusiame Vilniaus gete.

© Jonas Kulikauskas (Lietuva/JAV). „Aš dažnai pamirštu“

18-ojo festivalio KAUNAS PHOTO parodų programą galima rasti čia, o nuolat pildomą renginių kalendorių – čia. Taip pat festivalio naujienas galima sekti socialiniuse tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“: @Kaunas.Photo.

KAUNAS PHOTO – ilgiausiai be pertraukų rengiamas kasmetis tarptautinis fotomeno festivalis Lietuvoje ir Baltijos šalyse. 2004 m. Mindaugo Kavaliausko įkurtą festivalį organizuoja viešoji įstaiga „Šviesos raštas“. Festivalį KAUNAS PHOTO, kaip vieną iš strateginių tarptautinių meno renginių Lietuvoje, finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

festival.KaunasPhoto.com




The Winner of the 18th KAUNAS PHOTO festival’s competition on the theme “Age”—81-year-old photographer Marna Clarke from USA

The two-day long opening events of the 18th international photo art festival KAUNAS PHOTO culminated on the evening of September 3 with the announcement of the Winner of the festival’s competition. KAUNAS PHOTO STAR 2021 Award was granted to the eighty-one-year-old photographer Marna Clarke from USA and her work entitled “Growing Old”. The series will be on display in Kaunas as an outdoor exhibition at Vienybės Square until the end of October.

On September 2 and 3, the festival KAUNAS PHOTO opened exhibitions in nine indoor venues and five open-air public spaces in the city. The evening programme featured projections of works submitted to the festival’s open call on the theme of “Age”, a screening of the photographs from the series “Do Not Forget, You Are Not In Lithuania” by Martha Thomas (USA), accompanied by the readings of her aunt’s Daina Klimauskaitė’s memoirs of the youth spent in deportation in Siberia. The memoirs were read by the Lithuanian theatre and cinema actress Olita Dautartaitė, in presence of Daina Klimauskaitė herself and the author Martha Thomas, who is currently visiting Lithuania.

The Finalists of the KAUNAS PHOTO STAR competition greeted the audience via remote video conference, and after the screening of their series, the founder and art director of the festival Mindaugas Kavaliauskas, and the head of the Kaunas Photography Gallery, who is also a member of the the international and local KAUNAS PHOTO STAR jury panel, Gintaras Česonis, announced the Winner of the KAUNAS PHOTO STAR 2021 Award—Marna Clarke (USA) with her series of photographs “Getting Old”.

“On my 70th birthday, I woke from a dream in which I had rounded a corner and seen the end. This disturbing dream moved me to begin photographing the two of us, chronicling our time of growing old,” says the photographer about her work submitted to the KAUNAS PHOTO STAR competition on the theme “Age”, and hopes that her photographs will help others to come to terms with the inevitable future and to feel more comfortable in their own old age.

© Marna Clarke (JAV) “Growing old”

A total of eight series of the Finalists were shortlisted to compete for the main prize of the KAUNAS PHOTO STAR 2021 competition: “The Animal Within” by Fábio Cunha (Portugal), “Grandma Divers” by Alain Schroeder (Belgium), “Cut It Short” by Michal Solarski & Tomasz Liboska (United Kingdom / Poland), “The Suspended Youth” by Rosa Mariniello (Italy), “±100” by Magdalena Stengel (Germany), “Belles Mômes” by Clelia Rochat (Belgium), “Do Not Forget, You Are Not In Lithuania” by Martha Thomas (USA) and the wining series “Growing Old” by Marna Clarke (USA) with, who will receive a 2500 EUR cash prize. The works of all Finalists are integrated into the festival programme and are shown in the galleries and cultural venues of Kaunas as well as in the city’s open-air spaces.

The exhibitions of the 18th KAUNAS PHOTO festival can be found here, and the continuously updated events calendar here.

KAUNAS PHOTO is the longest running annual international photo art festival in Lithuania and the Baltic States. The festival founded by Mindaugas Kavaliauskas in 2004 is organized by the public institution “Šviesos raštas”. KAUNAS PHOTO is funded by the Lithuanian Council for Culture as one of the strategic international art events in Lithuania.

festival.kaunasphoto.com




The 18th international photo art festival KAUNAS PHOTO turns into adulthood and reflects on the theme of age

In 2021, the 18th international photo art festival KAUNAS PHOTO will hold its opening tours on September 2 and 3 with the exhibition openings of fourteen artists from different countries. Both opening days will conclude with an evening programme starting at 20:00 in the BLC “Otto Hall”, featuring a presentation by Chirag Jindal (New Zealand), an artist and topographer working at the intersection of documentary journalism and contemporary cartography, and on 3 September, photography projections of the festival’s competition KAUNAS PHOTO STAR Finalists’ series and a virtual meeting of the Finalists with the audience. The Winner of the KAUNAS PHOTO STAR 2021 Award will be announced at the end of the evening event on 3 September and will receive a cash prize of EUR 2500. The evening programme will be accompanied by musical improvisations of Patris Židelevičius with cello and digital sounds, and pianist Kęstutis Paulaitis. The exact programme of the festival’s opening days can be found at the end of this announcement. The audience is welcome to join at any part of the opening tour. The opening events of KAUNAS PHOTO festival are open to all and free of charge.

Fábio Cunha (Portugalija) „Vidinis žvėris“
Fábio Cunha (Portugal) “The Animal Within”

The programme of the 18th KAUNAS PHOTO festival will focus on the threshold of adulthood, becoming an adult, the pros and cons, stories and feelings of being young, teenager, parent, mid-aged, retired, with or without grandchildren, hobby, job, retirement savings meeting the sunset of life. The exhibitions and events of the festival will be related to general or specific issues of life choices, crisis, joys, traditions, stereotypes, taboos, social norms and the impact of big data society on age groups. The open call to the festival, which received over a hundred proposals, showed that a critical mass of photographers is exploring an aging society, its joys and challenges.

Although traditionally the winner of the festival’s competition KAUNAS PHOTO STAR is announced at the Kaunas Photography Gallery, this year, due to the renovation of Vilnius Street, the gallery was closed, therefore, the works of the finalists of the KAUNAS PHOTO STAR 2021 competition are integrated into the festival’s programme and are shown in the outdoor spaces as well as in the galleries, cultural and art venues of Kaunas.

KAUNAS PHOTO 2021 programme in Kaunas will showcase nine photography exhibitions in indoor venues throughout September. Continuing the tradition of open-air exhibitions started in 2014, this year the festival will present seven outdoor exhibitions, placed in Chechnya Square, Kalniečių and Draugystės parks, A. Juozapavičiaus, V. Putvinskio streets, near Kaunas Castle, Vienybės Square. The festival’s outdoor exhibitions will be on display until the end of October.

The artistic program of this year’s festival is curated by a joint team: Mindaugas Kavaliauskas, Kristina Juraitė, Donatas Stankevičius, Fred Boucher and Karolina Krinickaitė. The festival’s programme will be updated and announced in separate press releases, on the festival’s website and “Facebook” page.

The programme of the opening days of the 18th KAUNAS PHOTO festival:
September 2, Thursday

Exhibition openings:

16:00 Martha Thomas (USA) “Do Not Forget, You Are Not In Lithuania”, Younes Mohammad (Iraq) “Open Wounds” at Kaunas City Museum Folk Music Branch (L. Zamenhofo St. 12): With the presence of the author Martha Thomas (USA).

16:30 Clelia Rochat (Belgium) “Belles Mômes” at Maironis Lithuanian Literature Museum (Rotušės Sq. 13);

17:00 Cristian Geelen (The Netherlands) “Memories of a man once there…” at Kaunas City Museum Kaunas Castle (Pilies St. 17);

17:15 Alain Schroeder (Belgium) “Grandma Divers” near Kaunas Castle (A. Jakšto St.);

17:30 Grzegorz Jarmocewicz (Poland) “On both sides of the border. Why do I fall in love with Lithuania.” at Kaunas Cultural Centre of Various Nations (Šv. Gertrūdos St. 58);

17:45 Magdalena Stengel (Germany) “±100” at Kaunas Municipal Vincas Kudirka Public Library – Department of Youth, Art and Music (A. Mapu St. 18).

KAUNAS PHOTO NIGHT I

From 20:00 at BLC “Otto Hall” (K. Donelaičio St. 60, A-Block, 1st floor):

Photography projections featuring the series submitted to the KAUNAS PHOTO Open Call on the theme “Age”;

“Into The Underworld”. Artist talk and meeting with Chirag Jindal (New Zealand), artist and surveyor who works at the intersection of documentary journalism and contemporary cartography;

– Music by Patris Židelevičius—improvisations that combine the sound of classical instruments like the cello, field recordings and digital sounds.

Caroline Minjolle (Šveicarija) „RENDEZ-VOUS“
Caroline Minjolle (Switzerland) “RENDEZ-VOUS”

September 3, Friday

Exhibition openings:

16:00 Caroline Minjolle (Switzerland) “RENDEZ-VOUS” at Chechnya Square (P. Lukšio St.);

16:30 Michal Solarski & Tomasz Liboska (United Kingdom / Poland) “Cut It Short” at Kaunas Municipal Vincas Kudirka Public Library – Park Branch (P. Lukšio St. 60):;

17:00 Uta Genilke (Germany) “2031” at Kalniečiai park (next to Savanorių Ave.):;

18:00 Rosa Mariniello (Italy) “The Suspended Youth” at KTU III rūmai (Laisvės Ave.);

18:30 Francesco Amorosino (Italy) “The third phase (Paola)” at Žaliakalnis Funicular (V.Putvinskio St. 22);

18.45 Fábio Cunha (Portugal) “The Animal Within” at VMU Multifunctional Center for Studies and Research (V. Putvinskio St. 23);

19.00 Marna Clarke (USA) “Growing Old” at Vienybės Square (next to the stairs leading to the garden of Vytautas the Great War Museum).

KAUNAS PHOTO NIGHT II

From 20:00 at BLC “Otto Hall” (K. Donelaičio St. 60, A-Block, 1st floor):

– Projection of the photographs from the series “Do Not Forget, You Are Not In Lithuania” by Martha Thomas (USA) accompanied by the readings of Daina Klimauskaitė’s memoir of a youth in Siberia. The memoirs will be read by Olita Dautartaitė, Lithuanian theatre and film actress, poetry reader.

Virtual meeting with the festival’s competition KAUNAS PHOTO STAR 2021 Finalists;

Photography projections of the KAUNAS PHOTO STAR 2020 Finalists’ series;

Announcement of the Winner of KAUNAS PHOTO STAR 2021 Award;

– Music by composer, improvising piano virtuoso Kęstutis Paulaitis.

Marna Clarke (JAV) „Senstant“
Marna Clarke (USA) “Growing Old”

KAUNAS PHOTO is the longest running annual international photo art festival in Lithuania and the Baltic States. The festival founded by Mindaugas Kavaliauskas in 2004 is organized by the public institution “Šviesos raštas”. KAUNAS PHOTO is funded by the Lithuanian Council for Culture as one of the strategic international art events in Lithuania.

Informational sponsor: LRT.

Partners: Kaunas Photography Gallery, Kaunas City Museum, Kaunas Municipal Vincas Kudirka Public Library, Kaunas Cultural Centre of Various Nations, Maironis Lithuanian Literature Museum, Vytautas Magnus University, KTU Photo Studio, Diaphane, Białystok Interphoto, BLC – Business Leaders Centre.

www.KaunasPhoto.com




Fotografas Romainas Cavallinas: jaučiu, jog duomenų naudojimas mums neduos daugiau negu jau turime

Sorry, this entry is only available in Lithuanian.

„Šiandien pastatas nebėra suprojektuotas veikti vien tik kaip buveinė, gyvenamoji vieta ar darbovietė: jis tampa transliuotoju, didesnio tinklo dalimi, kuria naudojamasi dalintis duomenimis“, – sako prancūzų fotomenininkas Romainas Cavallinas. 2019 metais Kaune festivalio KAUNAS PHOTO kvietimu rezidavęs menininkas tyrė įtinklintą miestą ir pėsčiomis vaikščiojo po Senamiestį, Naujamiestį, Šančius, Žaliakalnį, Kalniečius, Šilainius bei kitus mikrorajonus, ieškodamas miesto vaizdų su mobiliojo ryšio, televizijos ir radijo antenomis. Iki spalio 31 d. dar galima spėti pamatyti to rezultatą: Vienybės aikštėje eksponuojamą Romaino Cavallino parodą „Kryžminiai tinklai“.

Tinklai ir įtinklinimas yra vieni karščiausių šiandienos žodžių mūsų visuomenėje, atspindintys ir tam tikras šių dienų leksikos madų tendencijas. Praėjusiais metais festivalio KAUNAS PHOTO pakviestas į Lietuvą, jūs savo menininės rezidencijos metu pasirinkote tyrinėti įtinklintą miestą. Kaip kilo ši mintis?

Idėja gimė beveik prieš metus „Les Photaumnales“ fotografijos festivalyje, kai darbų peržiūrų metu diskutuodami su Mindaugu Kavaliausku supratome, jog šiais laikais beveik ant kiekvieno kampo žydi mobiliojo ryšio bokštai ir antenos.

Ką naujo pamatėte rezidencijos metu?

Pastebėjau, kad antenų vis daugėja, o jų statyba miestuose vyksta tam tikru būdu: pranyksta, įsilieja į kraštovaizdį, dažnai apie jas niekam nebūna pranešta.

Kas tyrinėjant miestą labiausiai jus nustebino?

Pajutau, kad mano atvykimas į Kauną – miestą, kuriame iki tol nebuvau buvęs – ir mėginimas įsilieti bei suprasti jo architektūrą nekalbant lietuviškai buvo labai netikėtas ir įdomus. Pagaliau antenos buvo pretekstas: stebėtojai mano pasivaikščiojimų po miestą metu demonstruodavo pastatus, palaikančius tuos pačius mobiliuosius bokštus. Pamatėme, kad skirtingi statybos tipai sukuria architektūrinį paradoksą.

Romain Cavallin (Prancūzija/Belgija) paroda „Kryžminiai tinklai“ Vienybės aikštėje © Karolina Krinickaitė | KAARA Fotografia
Romaino Cavallino (Prancūzija/Belgija) paroda „Kryžminiai tinklai“ Vienybės aikštėje © Karolina Krinickaitė | KAARA Fotografia

Fotografuojate naudodamas didelio formato fotoaparatą. Kaip tai padeda užfiksuoti tai, ką norite pabrėžti?

Didelio formato fotoaparato naudojimas padeda nustatyti darbo protokolą. Tai būdas medituoti, kuris man padeda pajusti ryšį su tuo, ką fotografuoju ir geriau tai suprasti.

Kaip skirtinguose miestuose keičiasi tinklo infrastruktūra?

Didėjant duomenų vartotojų skaičiui, tinklo infrastruktūra taip pat auga. Antenos statomos ant pačių aukščiausių pastatų, tokių kaip dangoraižiai ar mobiliojo ryšio bokštai. Viešieji statiniai, pavyzdžiui, policijos nuovados, miesto savivaldos pastatai, bažnyčios, taip pat nusėtos antenų bokšteliais.

Kokiais kriterijais remiatės vertindamas miestą?

Kaunas yra miestas, turintis didžiulį kultūrinį ir istorinį paveldą. Tą puikiai galima pajusti pažvelgus į ryškią ir eklektišką jo architektūrą. Tačiau miesto rajonai labai skiriasi vienas nuo kito, todėl aš pradėjau ieškoti jų panašumų miesto viduje. Ir nors Kaunas labai susaistytas ryšio bokštų ir antenų, tai miestas kuris iš tikrųjų yra labai suskaldytas ir segmentuotas.

Kaip manote, kur galiausiai tinklai ir įtinklinimas nuves visuomenę?

Ryšio bokštai yra sekėjai, apibrėžiantys didelio tinklo buvimo vietą. Tai labiau išsivysčiusi sistema negu man gerai pažįstami kelių tinklai, tačiau vis tiek nestabili. Jaučiu, jog duomenų naudojimas mums neduos daugiau negu jau turime. Žinoma, šios priemonės yra svarbios visuomenei, kurioje gyvename, tačiau mes nesame tie, kurie sprendžia ar gali pasirinkti, kiek antenų, kurių vis daugėja, nori matyti savo miestuose. Dėl tokių sprendimų nebalsuojama, juos priima tinklo operatoriai, pavyzdžiui, „Tele2“, „Bitė“ ar „Telia“.

Taigi apibendrinant manau, jog antenos yra nedideli architektūros objektai, sumaišyti su pastatais tam, kad būtų sukurta dar viena hibridinės konstrukcijos rūšis. Pastatas nebėra suprojektuotas veikti vien tik kaip buveinė, gyvenamoji vieta, darbovietė ar pan. Jis tampa transliuotoju, didesnio tinklo dalimi, kuria naudojamasi dalintis duomenimis.

Romaino Cavallino fotografijų parodą „Kryžminiai tinklai“ galima nemokamai aplankyti iki spalio 31 d. Vienybės aikštėje Kaune. 17-ojo fotomeno festivalio KAUNAS PHOTO programą „Periferinės vizijos“ rasite čia.

KAUNAS PHOTO – ilgiausiai be pertraukų rengiamas kasmetis tarptautinis fotomeno festivalis Lietuvoje ir Baltijos šalyse. 2004 m. Mindaugo Kavaliausko įkurtą festivalį organizuoja viešoji įstaiga „Šviesos raštas“. Festivalis yra pasaulinės „Festival of Light“ organizacijos narys. Festivalį KAUNAS PHOTO finansuoja Lietuvos kultūros taryba, kaip vieną iš strateginių tarptautinių meno renginių Lietuvoje.
Rėmėjai: Kauno miesto savivaldybė, EPSON, UAB „Kauno perdanga“.
Partneriai: Diaphane (Prancūzija), PhotoLux (Italija).




Katalonų fotografas Guillemas Vidalis: tam, kad galėtume įveikti nuolatinius iššūkius, turime perkurti save iš naujo

Sorry, this entry is only available in Lithuanian.

Savo karjerą nuo grafinio dizaino pradėjęs katalonų fotografas Guillemas Vidalis jau daugiau kaip 18 metų savo asmeninei kūrybai ir požiūriui išreikšti naudoja fotografinę kalbą. 17-ojo tarptautinio fotomeno festivalio KAUNAS PHOTO konkursui pateiktame darbe „Pamirštos žaidimų aikštelės“ menininkas tiria žaidimų aikšteles kaip pamirštų įgūdžių, mūsų visuomenės pritaikytų tik vienam mūsų gyvenimo laikotarpiui – mūsų vaikystei – metaforą.

Pasak KAUNAS PHOTO 2020 ambasadoriaus, komunikacijos agentūros „Virtuozai“ direktoriaus Viliaus Mackonio, serijos „Pamirštos žaidimų aikštelės“ nuotraukose jaučiama tuštuma, palikta išėjusios vaikystės.

„Vaikystė yra žaidimai, žaidimai yra judesys, o tai pat kūrimas. Judesys yra gyvybė, kūryba yra atradimai ir veržimasis pirmyn. Praradę vaikiškumą, kartu netenkame gyvybingumo ir noro ieškoti, keistis – sustojame ir po truputį apsamanojame, aprūdijame. „Pamirštos žaidimų aikštelės“ mums siunčia ženklą – svarbu saugoti vaikystę“, – mintimis dalijasi V. Mackonis.

Į konkurso KAUNAS PHOTO STAR 2020 finalininkų dešimtuką patekusio Guillemo Vidalio fotografijos rodomos Kalniečių parke Kaune. Greta parodos – gyvybinga parko žaidimų erdvė, iš kurios lyg simboliškai sklinda dūkstančių vaikų klegesys. „Pamirštos žaidimų aikštelės“, kaip ir kitos festivalio lauko parodos, veiks iki spalio 31 d.

Guillemo Vidalio paroda „Pamirštos žaidimų aikštelės“ Kalniečių parke © Karolina Krinickaitė | KAARA Fotografia

Su fotomenininku Guillemu Vidaliu kalbasi Daiva Juonytė.

Šiemet festivalio KAUNAS PHOTO tema – „Periferinės vizijos“. Kaip matote šią temą iš savo perspektyvos?

Mano manymu, periferinė vizija yra tai, ko nematome bendru požiūriu, tačiau tai, ką kiekvienas iš mūsų suvokia kaip esminį ir subjektyvų pagrindinį aspektą. Arba tai, ką mes vadiname subjektyvia vizija. Periferinė vizija yra žvilgsnis į tai, kas lieka už to, ką mūsų visuomenė apibrėžia kaip svarbius dalykus, ribų.

Jūsų darbas „Pamirštos žaidimų aikštelės“ – tai nežemiškų vaizdų serija, iliustruojanti apleistų parkų, kuriuos per ilgą laiką atsikovojo gamta, teritorijas. Kaip gimė ši idėja?

Mintis kilo iš atsitiktinio susitikimo su mažu, apleistu vaikų parku. Tai labai paveikė mane ir pažadino jausmų krioklį. Vėliau, atsižvelgiant į šiuos jausmus ir įvairias asociacijas, kylančias dėl mano šaknų, buvo galima projektą apibrėžti ir apie jį kalbėti.

© Guillem Vidal ( Ispanija) „Pamirštos žaidimų aikštelės“
© Guillem Vidal

Kokią prisimenate savo vaikystę?

Mano vaikystė prabėgo esant Franco režimui, diktatoriškoje valstybėje, kupinoje visko, ką ji reprezentuoja: ideologinės prievartos, socialinės kontrolės, didelės bažnyčios valdžios, seksualinių susidorojimų, atskirų, kunigų vadovaujamų mokyklų mergaitėms ir berniukams, ir bet kokios mūsų šalies, Katalonijos, laisvės neturėjimo, draudžiant jos kalbą. Tai nėra praeitis, kurią galima prisiminti nostalgiškai. Vienintelis pabėgimas tuo metu buvo žaidimai. Žaidimų aikštelės buvo nedideli sklypai, kur buvo galima žaisti, lavinti kūrybiškumą ir maloniai leisti laiką.

Kaip minėjote, žaidimų aikštelė yra vieta, kur susitinka žaidimai, kūrybiškumas ir linksmybės. Visų šių dalykų šiandien mums dažnai trūksta, ypač šiuo pandemijos laikotarpiu.

COVID-19 yra didelė problema, tačiau tai nėra pagrindinė dabartinių iššūkių priežastis. Betarpiškumas apima didįjį fondo motyvą, problemas, kilusias dėl netvarkingo kapitalizmo ir vartotojiškos visuomenės, mūsų laikų problemas, vadinamas antropocenu. Dažnai neatrodo, kad globaliu lygmeniu į problemų mastą iš tikrųjų žvelgiama rimtai. Turėtume radikaliai pakeisti savo vertybių sistemą, būti kūrybingi tam, kad perkurtume save kaip visuomenę iš naujo ir galėtume įveikti nuolatinius iššūkius.

Jūsų nuotraukų serija siūlo du skirtingus skaitymo lygius. Pirmasis yra socialinė kritika, antrasis – intymus ir asmeniškas skaitymas. Kuris jums svarbesnis?

Yra du prasmės sluoksniai, kurie vienas kitą papildo ir praturtina. Abu jie vienodai svarbūs.

Kokią žinutę norėtumėte perduoti žmogui, ateisiančiam pažiūrėti jūsų nuotraukų?

Norėčiau išprovokuoti tam tikrą nerimą, pakutenti sąžinę dėl viso to, kas vyksta mūsų visuomenėje. Mano tikslas yra priversti žmones suabejoti vertybėmis, kurios vaidina labai didelį vaidmenį ir yra labai svarbios šiandienos visuomenėje: konkurencingumas, efektyvumas, produktyvumas ir kt. Būtent jos mus atvedė ten, kur dabar esame. Norėčiau pasiūlyti žaidimą, kūrybiškumą ir malonumą priimti kaip priemones, skirtas susidoroti su dabarties iššūkiais, kuriems reikia naujų kūrybinių sprendimų.

Guillemo Vidalio paroda „Pamirštos žaidimų aikštelės“ Kalniečių parke © Karolina Krinickaitė | KAARA Fotografia

KAUNAS PHOTO STAR 2020 finalininko Guillemo Vidalio fotografijų parodą „Pamirštos žaidimų aikštelės“ galima nemokamai aplankyti Kalniečių parke Kaune iki spalio 31 d. Pilną 17-ojo fotomeno festivalio KAUNAS PHOTO programą „Periferinės vizijos“ rasite čia.

KAUNAS PHOTO – ilgiausiai be pertraukų rengiamas kasmetis tarptautinis fotomeno festivalis Lietuvoje ir Baltijos šalyse. 2004 m. Mindaugo Kavaliausko įkurtą festivalį organizuoja viešoji įstaiga „Šviesos raštas“. Festivalis yra pasaulinės „Festival of Light“ organizacijos narys. Festivalį KAUNAS PHOTO finansuoja Lietuvos kultūros taryba, kaip vieną iš strateginių tarptautinių meno renginių Lietuvoje.
Rėmėjai: Kauno miesto savivaldybė, EPSON.
Lauko parodų rėmėjas: „Kauno želdiniai“.




Brazilų fotografas Brunas Alencastras: viskas, kas mums liko iš buvusio pasaulio – tik keli lango dydžio kvadratiniai metrai

Sorry, this entry is only available in Lithuanian.

„Camera obscura“ – fotoaparato protėvis, pradžioje naudotas pačiais įvairiausiais tikslais: saulės užtemimų žiūrėjimui, kaip pagalba tapytojams ieškant tikresnio ir dvimačio pasaulio vaizdavimo, kol galiausiai įkvėpė pačios pirmosios fotografijos istorijoje atsiradimą. Brazilų fotografas Brunas Alencastras remdamasis šiuo principu karantino metu sukūrė fotografijų seriją iš buto, kuriame gyvena Rio de Žaneire, 4-ojo aukšto lango. Iš ten jis nuvyko ir aplankė dar 12 Brazilijos fotografų namus, kurie sutiko paversti savo gyvenamąsias vietas didelio formato obscura kameromis, ir užfiksavo jų būtį pandemijos metu. Viso to rezultatas – nuotraukų esė „obs-cu-ra“, kuriai būdinga tamsi ir mįslinga atmosfera, tokia pat kaip neišvengiama, miglota ateitis, apie kurią dar niekas nieko nežino. Nors kurdamas šį darbą menininkas sako neįsivaizdavęs sulauksiantis tarptautinio atgarsio, jį pristatęs į 17-ojo fotomeno festivalio KAUNAS PHOTO konkursą tema „Periferinės vizijos“ pateko į finalininkų dešimtuką. Fotografijų seriją „obs-cu-ra“ festivalis rodo lauko parodoje Kauno Čečėnijos aikštėje iki spalio 31 d.

Šiai parodai atstovaujanti KAUNAS PHOTO 2020 ambasadorė, kultūros žurnalistė Kotryna Lingienė  teigia, kad per pasaulį nusiridenus karantino bangai išgirdo pačių įvairiausių išeičių iš situacijos, ne vieną jų ir išbandė: „Nuo repeticijų ir susitikimų internetu iki mankštų ar filmų peržiūrų – irgi internetu, bet lyg drauge. Bet iki pažinties su Bruno Alencastro projektu nė nenutuokiau, ką reikštų įlįsti į savo kasdienio darbo įrankio ar instrumento vidų.“ Pasak K. Lingienės, „netikėtas jo priėjimas prie, atrodo, jau tiek kartų matytos ir girdėtos „camera obscura“ koncepcijos žavi keleriopai. Tai ir menininko nepasidavimas priverstiniam užsidarymui namuose, ir gebėjimas iš naujo pažvelgti į savo profesiją, kitaip tariant, nenuleisti rankų, ir kolegų angažavimas visiems nelengvu metu“.

Šiųmetinėje programoje festivalis KAUNAS PHOTO ne tik kviečia pažiūrėti šio menininko „camera obscura“ principu sukurtų darbų, bet ir dovanoja galimybę publikai plačiau susipažinti ir išmokti šios antikinės technikos. Šį trečiadienį, spalio 7 d. nuo 17.30 val., parodos „obs-cu-ra“ kaimynystėje esančiame Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Parko padalinyje (P. Lukšio g. 60, Kaunas), festivalio organizatoriai kviečia į nemokamą ir visiems atvirą edukacijos ir projekcijų vakarą „Jūsų kambarys kaip fotoaparatas. Kaip tai padaryti?”. Renginio programoje – Bruno Alencastro (Brazilija) „obs-cu-ra“ ir Dariaus Kuzmicko (Lietuva/JAV) „Camera obscura. Savanoriai“ fotografijų projekcijos bei edukacinis užsiėmimas su fotomenininku Bruno Alencastro ir festivalio KAUNAS PHOTO meno vadovu Mindaugu Kavaliausku, kurio metu bus galima išmokti namuose pasidaryti kambario dydžio „fotoaparatą“ – camera obscura. Negalėdamas atvykti į Lietuvą dėl pasaulyje besitęsiančios pandemijos, brazilų fotografas specialiai festivaliui KAUNAS PHOTO paruošė edukacinį įrašą.

© Karolina Krinickaitė | KAARA Fotografia
Bruno Alencastro paroda „obs-cu-ra“ Čečėnijos aikštėje © Karolina Krinickaitė | KAARA Fotografia

Su fotomenininku Bruno Alencastro kalbasi Daiva Juonytė.

Jūsų nuotraukų esė „obs-cu-ra“ yra paskendusi mįslingoje atmosferoje, tokioje kaip kol kas dar neiššifruojama ateitis. Kaip gimė šis projektas?

Kaip tyrėją, mane visada domino visas šis eksperimentiškumas ir naujovės, ateinančios per techninio įvaizdžio kūrimo istoriją. Visų pirma, camera obscura, kaip optinio prietaiso, naudojimas visada žadino mano smalsumą. Būtent tuo metu, kai aš, kaip ir daugelis mūsų, buvau įstrigęs namuose, sėdėjau tamsiame kambaryje ir žvelgiau į savo buto sienas, man kilo mintis dar kartą peržiūrėti šią techniką. Padariau pirmąjį bandymą ir mane sužavėjo rezultatas: vaizdas, mūsų namuose projektuojantis pasaulį aukštyn kojomis ir daug pasakantis apie dabartinį laiką.

Langas yra gana dažnai pasikartojantis meno istorijos motyvas. Langas į pasaulį kiek kartų girdėjome šią frazę? Karantino metu daugeliui iš mūsų langas tapo ne tik simboliniu, bet ir tiesioginiu ryšiu su pasauliu. Kaip per šį laiką pasikeitė jūsų požiūris į langą?

Gyvename laikotarpiu, kuris verčia pažvelgti į praeitį, ieškant atsakymų, praversiančių ateityje. Tai pasakytina ne tik apie visas kitas sveikatos krizes, bet ir politinę, socialinę, mokslinę, technologinę ir meninę sritis. Langas visada buvo pasikartojantis kelių dailininkų kūrybos motyvas per visą meno istoriją. Langas kaip rėmas ir kraštas, galintis tuo pačiu metu parodyti uždarumą ir laisvę.

Projektuodamas išorinį pasaulį pro savo svetainės langą ir pamatęs į savo namą įsiveržusį pilką pastatų betoną ir tik šiek tiek medžių žalumos, pasijutau dūstantis. Net gyvenant Kopakabanoje, vos dvi gatvės nuo paplūdimio, tą karantino akimirką viskas, kas man buvo likę, tai buvo šaltis ir įkalintas horizontas. Manau, kad mes visi buvome pakviesti apmąstyti padarytus pasirinkimus, atvedusius mus į šį tašką, kuriame šiandien gyvename. Tai, kas mums liko iš to pasaulio, buvo tik keli lango dydžio kvadratiniai metrai.

Su kokiomis žmonių emocijomis karantino laikotarpiu teko susidurti? Kaip tuo metu jautėtės pats?

Aš išgyvenau ir jaučiau skirtingas fazes. Iš pradžių nesaugumas, paskui baimė… ir netrukus po to kilo pyktis dėl gyvenimo šalyje, valdomoje neatsakingo prezidento, kurio pozicija buvo bandymas ignoruoti ir sumažinti viruso riziką.  Šiandien iš esmės jis yra atsakingas už Brazilijoje vykstantį tikrą genocidą.

„obs-cu-ra“ taip pat buvo būdas palaikyti savo psichinę sveikatą ir ryšį su žmonėmis, net jei kiekvienas jų buvo savo namuose. Per vaizdo skambučius ir tiesiogines žinutes susipažinau su naujais kūrėjais ir, dalyvaujant naujiems nariams iš viso pasaulio, išplėčiau savo fotografinę esė. Tą pačią dieną pasikalbėjau ir su fotografu iš Urugvajaus, ir iš Pietų Afrikos. Tai visada buvo pagrindinis mano  fotografijos tikslas: pažinti ir užmegzti ryšius su žmonėmis. „obs-cu-ra“ buvo vienintelis vaistas nuo izoliacijos.

© Bruno Alencastro (Brazilija) „obs-cu-ra“
© Bruno Alencastro

Sukūrėte fotografijų seriją iš buto, kuriame gyvenate Kopakabanos kaimynystėje, Rio de Žaneire, 4-ojo aukšto lango. Iš ten nuvykote ir aplankėte dar 12 Brazilijos fotografų namus, kurie sutiko paversti savo gyvenamąsias vietas didelio formato obscura kameromis, ir užfiksavote jų būtį pandemijos metu. Kaip tie žmonės reagavo į šią idėją?

Pirmąją fotografinės esė nuotrauką padariau čia, savo namuose, ir rezultatas mane sužavėjo. Kadangi buvo neįmanoma tęsti šio darbo vien dėl socialinės izoliacijos, nusprendžiau pakviesti kitus fotografus taip pat paversti savo namus milžiniškomis kameromis ir dokumentuoti gyvenimą pandemijos metu. Ieškojau žmonių, kurie galėtų papasakoti įvairiausius iš šios socialinės izoliacijos kylančius aspektus: vienišas gimtadienis, šeima, laisvė gyventi kaime, atidėta santuoka, pomėgiai kaip proto viltis, dvasingumas ir kt.

Mano pirminė idėja buvo sugebėti įtikinti dar bent šešis žmones ir atvykti į kuklią vos 6 ar 7 fotografų fotosesiją. Mano nuostabai, visi žmonės, kurių ieškojau, sutiko dalyvauti ir sulaukiau dvigubai daugiau dalyvių. Bandymą pavyko pradėti turint jau 13 nuotraukų. Dėka projekto įgyto atgarsio (jis jau buvo išleistas daugiau nei 14 šalių), žmonės iš įvairių pasaulio kampelių pradėjo manęs ieškoti. Todėl atidariau atvirą kvietimą visiems, norintiems bendradarbiauti.

Šiuo metu darbe dalyvauja 84 fotografai iš 21 šalies.

Kas buvo sunkiausia?

Didžiausias iššūkis buvo plėtoti ir patobulinti camera obscura techniką šiandien, vidury pandemijos. Net jei tai labai elementarus įrenginys (reikia tiesiog izoliuoti aplinką nuo šviesos ir leisti jai patekti pro mažą skylę), daugeliui dalyvių buvo sunku surasti reikiamų priemonių savo namuose milžiniškam fotoaparatui pastatyti, kartu su medžiagomis, galinčiomis izoliuoti visą šviesą ir bet kokią jos įvestį. Projektas buvo kurtas tik karantino metu, kai visa prekyba buvo sustabdyta.

Su visais kartu ieškojome galimų alternatyvų, kol nusprendėme, kad tam geriausiai tinka aliuminio folija: nebrangus, prieinamas ir lengvai naudojamas šaltinis, galintis izoliuoti šviesą nuo jos patekimo.

Šiandien ateitis atrodo miglota. Kaip jūs ją įsivaizduojate?

Labai norėčiau tikėti, kad po pandemijos bus geriau, bet bent jau patirtis čia, Brazilijoje, rodo, kad gyvename ūkanotais laikais, pasižyminčiais individualizmu ir nepakantumu. Viską sustiprino neatsakinga, korumpuota ir genocidiška vyriausybė. Brazilija jau viršijo daugiau kaip 118 tūkstančių mirusių nuo COVID-19 žymą, tačiau prezidentas mažina pandemijos padarinius ir verčia žmones užpildyti visus paplūdimius mano kaimynystėje, Kopakabanoje.

Štai kodėl, net pagaliau atradus vakciną, nematau, kad pasaulyje galėtų įvykti dideli pokyčiai. Jei net pandemijos metu mes nepagalvojame apie kitą, įsivaizduokite, kas bus atradus vaistą. Liūdnas ir nerimą keliantis scenarijus.

Paradoksalu, bet žiūriu optimiškai ir esu įkvėptas kaip vaizdo menininkas. Per 10 metų vizualinių pasakojimų tyrinėjimo ir kūrimo niekada negalėjau įsivaizduoti, jog vieną dieną mano darbai galėtų sulaukti tiek tarptautinio atgarsio ir, pavyzdžiui, atverti galimybę mano dialogui su fotografijos festivaliu Lietuvoje! Profesiniu požiūriu šios naujos ryšių ir sąveikos formos, tarpininkaujant technologijoms, atvėrė mano projektams visas galimybes, kurias išnaudojus galima dar labiau plėtoti kolektyvinius ir bendrus projektus. „obs-cu-ra“ įsitraukimo skaičiai yra didžiausias palikimas ir viltis ateičiai.

© Karolina Krinickaitė | KAARA Fotografia
Bruno Alencastro parodos „obs-cu-ra“ atidarymas Čečėnijos aikštėje © Karolina Krinickaitė | KAARA Fotografia

Nuolat atnaujinamą 17-ojo fotomeno festivalio KAUNAS PHOTO programą „Periferinės vizijos“ rasite čia.

KAUNAS PHOTO – ilgiausiai be pertraukų rengiamas kasmetis tarptautinis fotomeno festivalis Lietuvoje ir Baltijos šalyse. 2004 m. Mindaugo Kavaliausko įkurtą festivalį organizuoja viešoji įstaiga „Šviesos raštas“. Festivalis yra pasaulinės „Festival of Light“ organizacijos narys. Festivalį KAUNAS PHOTO finansuoja Lietuvos kultūros taryba, kaip vieną iš strateginių tarptautinių meno renginių Lietuvoje.
Rėmėjai: Kauno miesto savivaldybė, EPSON.
Partneris: Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka.
Lauko parodų rėmėjas: „Kauno želdiniai“.




KAUNAS PHOTO 2020. Educational tours “Places of painful historical memory and dark tourism”

On October 1, 2020, the coordinator of KAUNAS PHOTO festival Karolina Krinickaitė led educational tours “Places of painful historical memory and dark tourism” for the students of Kaunas Juozas Grušas Art Gymnasium at the Kaunas IX Fort Memorial Complex, next to the exhibition “I was here (Dark Tourism)” by Ambroise Tézenas (France).




Festivalyje KAUNAS PHOTO 2020 – intensyvi savaitė

Sorry, this entry is only available in Lithuanian.

Rugsėjo pirmomis dienomis prasidėjęs 17-asis tarptautinis fotomeno festivalis KAUNAS PHOTO nesiilsi. Savaitės pradžioje festivalis atidarė dar vieną lauko parodą – Vienybės aikštėje jau rodomi prancūzų fotomenininko Romain Cavallin’o darbai iš Kaune sukurtos serijos „Kryžminiai tinklai“. Trečiadienį, rugsėjo 30 d., festivalis kviečia net į du nemokamus ir visiems atvirus renginius: 15 val. Kauno įvairių tautų kultūrų centre (Šv. Gertrūdos g. 58) vyks virtualus sutikimas su konkurso KAUNAS PHOTO STAR 2020 finalininku Mikhailu Lebedevu (Rusija) ir atsisveikinimas su ten pat rodoma jo paroda „Restoranai netyčia“, o nuo 17.30 val. Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakultete (A. Mackevičiaus g. 27) – KAUNAS PHOTO 2020 Projekcijų vakaras, kur bus rodoma dalis fotografijos darbų pristatytų į festivalio atvirą kvietimą tema „Periferinės vizijos“. Ketvirtadienį festivalio koordinatorė Karolina Krinickaitė ves edukacijas Kauno Juozo Grušo meno gimnazijos moksleiviams Kauno IX forto memorialiniame komplekse prie ten pat rodomos Ambroise Tezeno (Prancūzija) lauko parodos „Aš buvau čia (tamsusis turizmas)“. 

Pirmadienį Vienybės aikštėje įrengta paroda „Kryžminiai tinklai“, sukurta Kaune prancūzų fotomenininko Romain Cavallin‘o tarp dviejų festivalio sezonų, idėjiškai sujungia KAUNAS PHOTO pernykštę „Skaitmeninis-Virtualus-Tikras“ bei šiųmetinę „Periferinės vizijos“ temas. 2019 metais pakviestas į Lietuvą fotomeno festivalio KAUNAS PHOTO, meninės rezidencijos Kaune tema fotografas pasirinko tyrinėti įtinklintą miestą. Jis pėščiomis išvaikščiojo Senamiestį, Naujamiestį, Šančius, Žaliakalnį, Kalniečius, Šilainius ir kitus mikrorajonus, ieškodamas miestovaizdžių su mobiliojo ryšio, televizijos, radijo antenomis bei fiksuodamas juos didelio formato dumpline kamera. Šie kryžminių tinklų peizažai kauniečiams – lyg naujos pažįstamo, tačiau nematomo miesto atodangos.

Romain Cavallin (Prancūzija/Belgija) paroda „Kryžminiai tinklai“ Vienybės aikštėje © Karolina Krinickaitė | KAARA Fotografia

Romain Cavallin (Prancūzija/Belgija) paroda „Kryžminiai tinklai“ Vienybės aikštėje © Karolina Krinickaitė | KAARA Fotografia

Romain Cavallin (Prancūzija/Belgija) paroda „Kryžminiai tinklai“ Vienybės aikštėje © Karolina Krinickaitė | KAARA Fotografia

Nors KAUNAS PHOTO lauko parodomis bus galima pasidžiaugti iki spalio 31 d., dauguma muziejinėse-galerinėse erdvėse rodomų parodų artėja į pabaigą. Trečiadienį, rugsėjo 30 d., 15 val. Kauno įvairių tautų kultūrų centre atsisveikinant su konkurso KAUNAS PHOTO STAR 2020 finalininko paroda „Restoranai netyčia“, paskutiniąją eksponavimo dieną festivalis kviečia susipažinti su jos autoriumi iš Rusijos Mikhailu Lebedevu. Virtualiame susitikime menininkas pristatys savo kūrybą, plačiau papasakos apie fotografijas iš serijos „Restoranai netyčia“ bei apžvelgs kitus savo darbus. Renginyje dalyvaus Kauno rusų kultūros centro „Mokslas – šviesa“ bendruomenė. Susitikimas vyks rusų kalba, esant poreikiui bus verčiama į lietuvių.

Mikhailo Lebedevo (Rusija) paroda „Restoranai netyčia“ Kauno įvairių tautų kultūrų centre © Karolina Krinickaitė | KAARA Fotografia

Vakarop veiksmas keliaus į gretima esantį Pelėdų kalną. Nuo 17.30 val. Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakultete vyks KAUNAS PHOTO 2020 Projekcijų vakaras, kurio metu bus galimybė peržiūrėti dalį į KAUNAS PHOTO 2020 atvirą kvietimą fotomenininkų iš viso pasaulio pristatytų darbų. Temiškai kuruotose projekcijose bus rodomos lietuvių autorių serijos; darbai, sukurti karantino metu bei kalbantys apie izoliacijos temą; serijos apie paribius bei užribius – apie tai, kas galios centrų ar meinstrymo paribiuose ir už jų; bei projektai, nagrinėjantys temą „Periferinės vizijos“ fikcijos ar idėjų pagrindu.

Ketvirtadienį Kauno Juozo Grušo meno gimnazijos moksleiviams festivalio KAUNAS PHOTO koordinatorė Karolina Krinickaitė praves edukacinius užsiėmimus „Skaudžios istorinės atminties vietos ir tamsusis turizmas“. Edukacijos vyks Kauno IX forto memorialiame komplekse, kur nuo rugsėjo 10 dienos rodoma prancūzų fotografo Ambroise Tezeno serija „Aš buvau čia (tamsusis turizmas)“. Fotomenininkas aplankė daugiau nei dešimtį pagrindinių tamsiojo turizmo vietų visame pasaulyje – nuo Kambodžos iki Ruandos, nuo Libano iki Lietuvos, nuo Ukrainos iki JAV, fotografuodamas turizmui sukurtas vietas, susijusias su mirtimi, žudynėmis, įkalinimu, masiniu žudymu ar tragedija.

Grūto Parkas ( Lietuva) / 2012. © Ambroise Tezeno fotografija iš serijos „Aš buvau čia (tamsusis turizmas)“.

Pasak Kauno IX forto muziejaus direktoriaus Mariaus Pečiulio, tamsiojo turizmo gerbėjų sąmonėje kartais net neužduodami pagrindiniai klausimai, o norima tiesiog pajausti griovimo, mirties, naikinimo emociją, kuri ir po daugelio metų vis dar tvyro ore. „Ši emocija užfiksuota ir Ambroise Tezeno fotografijų parodoje. Aušvicas, Ruanda, Černobylis – tai tik keletas visuotinai atpažįstamų vietovardžių, kuriuos išgirdus pirmas į galvą ateinantis sinonimas yra mirtis. J. J. Lennon’as parodos įvade teigia: „Tai liudija mūsų praeitį, nesugebėjimą peržengti jos ribų ir mūsų keistą santykį su tragedija ir mirtimi“. Vienareikšmiškai sutinku su šiuo teiginiu. Simboliška, kad A. Tezeno paroda yra eksponuojama Kauno IX forto memorialiniame komplekse – visai greta objekto, kuris pagal pirminę savo paskirtį buvo statytas ginti nuo mirties, bet vėliau ją sutikęs visa savo esybe“, – įžvalgomis dalijasi Marius Pečiulis.

Festivalio KAUNAS PHOTO lauko parodos veiks iki spalio 31 d. 17-ojo fotomeno festivalio KAUNAS PHOTO parodų ir renginių programa „Periferinės vizijos“ nuolat atnaujinama, o naujienas taip pat galite sekti festivalio „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose.

KAUNAS PHOTO – ilgiausiai be pertraukų rengiamas kasmetis tarptautinis fotomeno festivalis Lietuvoje ir Baltijos šalyse. 2004 m. Mindaugo Kavaliausko įkurtą festivalį organizuoja viešoji įstaiga „Šviesos raštas“. Festivalis yra pasaulinės „Festival of Light“ organizacijos narys. Festivalį KAUNAS PHOTO finansuoja Lietuvos kultūros taryba, kaip vieną iš strateginių tarptautinių meno renginių Lietuvoje.
Rėmėjai: Kauno miesto savivaldybė, EPSON, „Kauno Perdanga“.
Minėtų parodų ir renginių partneriai: Kauno įvairių tautų kultūrų centras, Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakultetas, Kauno IX Forto muziejus, Kauno Juozo Grušo meno gimnazija, Diaphane (Prancūzija), PhotoLux (Italija).




Fotomenininkė Dovilė Dagienė: svarbu neprarasti kultūrinės atminties likučių

Sorry, this entry is only available in Lithuanian.

Fotografė Dovilė Dagienė jau keletą metų keliauja po Lietuvą, meninėmis priemonėmis tyrinėdama Lietuvos žydų kultūrinį palikimą ir nagrinėdama šios temos daugiasluoksniškumą. To rezultatas – trijų dalių meninis projektas „Augalų atmintis“, kuriame kūrėja jungia architektūrinius vaizdus ir augalinių motyvų natiurmortus. Fotografijų serija „Augalų atmintis / Medinės sinagogos“ pateko tarp dešimt 17-ojo fotomeno festivalio KAUNAS PHOTO konkurso KAUNAS PHOTO STAR 2020 finalininkų ir iki spalio 31 d. rodoma lauko parodoje Kauno Žaliakalnio funikulieriaus papėdėje.

„Matydama Dovilės Dagienės parodą, labai ja žaviuosi ir esu laiminga“, – sako KAUNAS PHOTO ambasadorė šiai parodai Bella Shirin. „Kodėl laiminga? Man atrodo, jog žydų tautos gyvenimas, jų istorija ir tradicijos Lietuvoje nebuvo pakankamai parodytos. Dėl to po daugelio metų, ypač jaunoji karta, visai nepažįsta žydų. Dovilės Dagienės paroda yra labai svarbi, nes sinagogos buvo vienos iš svarbiausių žydų vietų, atskleidžiančios jų tradicijas“, – teigia ji.

Dovilės Dagienės (Lietuva) paroda „Augalų atmintis / Medinės sinagogos“. © Karolina Krinickaitė | KAARA Fotografia
Dovilės Dagienės (Lietuva) paroda „Augalų atmintis / Medinės sinagogos“. © Karolina Krinickaitė | KAARA Fotografia

Jūsų projektas „Augalų atmintis / Medinės sinagogos“ paliečia temą, kuri yra labai jautri, apie kurią kalbant stengiamasi išlaikyti tam tikrą saugų atstumą. Turbūt ir negali būti kitaip, kai kalbama apie žydų kultūrą. Kokia buvo šio projekto pradžia?

Ryžtis tokios temos tyrinėjimui nėra paprasta užduotis menininkui. Viena vertus, gal tik meninėmis priemonėmis ir įmanoma nagrinėti, išreikšti ir pateikti šios temos daugiasluoksniškumą, kita vertus – pati tema yra be galo skaudi, sudėtinga ir iš menininko reikalauja tiek pat jautrumo, kiek ir stiprių nervų. Taigi tokios temos tyrinėjime asmeniškai autoriui saugus atstumo nėra, bet svarbu rasti tinkamą meninę kalbą, sukonstruoti pasakojimą, nepaliekant vietos nereikalingam politikavimui.

Man, kaip menininkei, sunku pasakyti kur tiksliai buvo projekto „Augalų atmintis“ ištakos. Ilgą laiką domėjausi Lietuvos žydų kultūriniu palikimu, nuolat sugrįždavau prie minties imtis šios temos meninio tyrimo. Nepaleido jausmas, jog būtina daugiau kalbėti apie žydų kultūrinį indėlį, palikimą ir nepamiršti tragiško šios kultūros žmonių likimo – holokausto. Juk tai šimtai tūkstančių nenugyventų gyvenimų, nutrūkusių pasakojimų… Jų paliktų pėdsakų neįmanoma nepastebėti, nematyti. Nors, kaip jau minėjau, nėra paprasta surasti tinkamą meninę išraišką, kuria būtų įmanoma kalbėti šia sudėtinga ir skaudžia tema, tačiau vieno ar kito laimingo atsitiktinumo dėka ieškojimai mane atvedė prie medinių sinagogų, kur gimė pirmosios vaizdinės metaforos, padėjusios suformuoti tolimesnę kūrybinio projekto eigą.

Kada ir kodėl projekto darbiniame pavadinime, kuris vėliau tapo ir pagrindiniu, atsirado žodžiai  „Augalų atmintis“?

Pavadinimas „Augalų atmintis“ atsirado ne iš karto. Iš pradžių buvau susitelkusi į vienokius meninio pasakojimo aspektus, tačiau taip dirbdama nuolat susidurdavau su gyvo liudijimo poreikiu, kurio, deja, dažnu atveju, jau negalėjau rasti. Pavadinimą padiktavo paieškose nuolat pasikartojantis motyvas – medžiai, augalai, kaip vieninteliai nebylūs vietos liudininkai, kurių šaknys apraizgiusios namų pamatus dar atmena senuosius šių miestų ir miestelių gyventojus. Taigi galima sakyti, jog galiausiai mano kūrybinė užduotis buvo prakalbinti tuos augalus, išgirsti jų pasakojimą.

Kažkurį kartą keliaujant po Lietuvos miestelius ir vėl stabtelėjus prie vienos iš apleistų medinių sinagogų pastebėjau pastato medines lentas padengusią kerpę – uosinę ramaliną. Tai paties laiko meistriškai pagaminta skulptūra – augalas, maitindamasis pastato mediena, sukuria įvairias, unikalias formas. Fotografijoje jas išdidinau, paverčiau savotiškais atminties monumentais.

© Dovilė Dagienė

„Augalų atmintis / Medinės sinagogos“ raktiniai žodžiai yra užmarštis, atmintis, laikas, radinys, atsitiktinumas. Norėčiau pakalbėti apie užmarštį ir atmintį. Pastaruoju metu daugėja projektų, kuriuose menininkai nagrinėja atminties temą, vis garsiau (tiek lokaliu, tiek globaliu mastu) kalbama apie genocido temą, žydų kultūrą. Kaip manote, kodėl?

Kaip menininkė ir projekto „Augalų atmintis“ autorė galiu kalbėti tik apie savo motyvus ir jų priežastis. Mane sudomino tai, jog Lietuvoje, skirtingai nei kitose Europos šalyse, iki šių dienų išlikęs didžiausias medinių sinagogų skaičius. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui ir laikui bėgant, didesnė medinių sinagogų dalis virto neaiškios paskirties sandėliais, pastatais-vaiduokliais, kita dalis buvo pritaikyta gyvenimui, buičiai. Bent kelios iš jų šiuo metu pradėtos arba baigiamos restauruoti. Šis medinių sinagogų likimas tarsi susišaukia ir su žmogaus atmintimi: didesnė praeities dalis virsta miglotais prisiminimais, kita – gyvuojančiu praeities aidu kasdienybėje, trečia – vieša reprezentacija, tuo, ką mes pasakojame kitiems. Didžioji dalis, pamažu virstanti griuvėsiais, išnyksta, mažoji dalis, virtusi pasakojimais, išlieka. Manau, jog ypač svarbu neprarasti šių kultūrinės atminties likučių. Tai yra mūsų kultūros savastis, unikalumas.

Kokia sinagoga jums paliko didžiausią įspūdį ir kodėl?

Visos mano aplankytos medinės sinagogos – unikalūs architektūros paminklai, kurie paliko gilų įspūdį. Bene labiausiai atmintyje įstrigusi – Kurklių medinė sinagoga. Ar dėl jos paprastumo ir išskirtinio tūrio, ar vietos ir peizažo savitumo, medinį pastatą tarsi apgaubusi tokia išskirtine atmosfera, jog negali atitraukti akių, vis norisi sugrįžti, patyrinėti.

Prie projekto dirbate ne vienerius metus. Kokią įtaką jis padarė jums pačiai ir kaip tyrimas pakeitė jus arba jūsų pasaulėžiūrą?

Dirbant prie šio projekto, paraleliai, tuo pat metu teko įgyvendinti ir kitus kūrybinius sumanymus. Pastaraisiais metais mano kūryboje atsikartoja laiko, vietos ir atminties temos. Nors kūryboje keliami fundamentalūs klausimai neišvengiamai veikia ne tik pasaulėjautą, bet keičia ir pačią pasaulėžiūrą, tačiau apibrėžti įtakos poveikį būtų gana sunku. Tokiems apibendrinimams reikia didesnės laiko perspektyvos, gal net viso gyvenimo. O žmogaus gyvenimas, jo išgyvenimai ir patirtys, visa ką mes atsinešame iš savo kultūrinio lauko, vaikystės, savo aplinkos, mokytojų jau pripildo ir asmens vidines gelmes, kurios vėliau veikia kūrybą.

Kokia projekto ateitis?

Projekto ateitis yra meno kuratorių, muziejininkų ir galeristų rankose. Mano, kaip menininkės užduotis – išpildyti užsibrėžtą tikslą – įgyvendinti kūrybinius sumanymus ir baigti pradėtus darbus. Meno projektą „Augalų atmintis“ sudaro trys dalys. Pirmoji jo dalis: „Medinės sinagogos“ jau baigta, tuo tarpu dvi kitos dalys: „Panerių pievos“ ir „Šaknys“ šiuo metu yra kūrinių įgyvendinimo techniniame procese. Bendra darbų apimtis gana didelė, dar laukia nemažai kūrybinių iššūkių, tačiau viliuosi ateitis išpildys visus lūkesčius.

Dovilės Dagienės fotografijos iš serijos „Augalų atmintis / Medinės sinagogos“ rodomos lauko parodoje Kauno Žaliakalnio funikulieriaus papėdėje  iki spalio 31 d. Nuolat atnaujinamą 17-ojo fotomeno festivalio KAUNAS PHOTO programą „Periferinės vizijos“ rasite čia.

Dovilės Dagienės (Lietuva) paroda „Augalų atmintis / Medinės sinagogos“. © Karolina Krinickaitė | KAARA Fotografia
Dovilės Dagienės (Lietuva) paroda „Augalų atmintis / Medinės sinagogos“. © Karolina Krinickaitė | KAARA Fotografia

KAUNAS PHOTO – ilgiausiai be pertraukų rengiamas kasmetis tarptautinis fotomeno festivalis Lietuvoje ir Baltijos šalyse. 2004 m. Mindaugo Kavaliausko įkurtą festivalį organizuoja viešoji įstaiga „Šviesos raštas“. Festivalis yra pasaulinės „Festival of Light“ organizacijos narys. Festivalį KAUNAS PHOTO finansuoja Lietuvos kultūros taryba, kaip vieną iš strateginių tarptautinių meno renginių Lietuvoje.
Rėmėjai: Kauno miesto savivaldybė, EPSON.
Lauko parodų rėmėjas: „Kauno želdiniai“.