Brazilų fotografas Brunas Alencastras: viskas, kas mums liko iš buvusio pasaulio – tik keli lango dydžio kvadratiniai metrai

Sorry, this entry is only available in Lithuanian.

„Camera obscura“ – fotoaparato protėvis, pradžioje naudotas pačiais įvairiausiais tikslais: saulės užtemimų žiūrėjimui, kaip pagalba tapytojams ieškant tikresnio ir dvimačio pasaulio vaizdavimo, kol galiausiai įkvėpė pačios pirmosios fotografijos istorijoje atsiradimą. Brazilų fotografas Brunas Alencastras remdamasis šiuo principu karantino metu sukūrė fotografijų seriją iš buto, kuriame gyvena Rio de Žaneire, 4-ojo aukšto lango. Iš ten jis nuvyko ir aplankė dar 12 Brazilijos fotografų namus, kurie sutiko paversti savo gyvenamąsias vietas didelio formato obscura kameromis, ir užfiksavo jų būtį pandemijos metu. Viso to rezultatas – nuotraukų esė „obs-cu-ra“, kuriai būdinga tamsi ir mįslinga atmosfera, tokia pat kaip neišvengiama, miglota ateitis, apie kurią dar niekas nieko nežino. Nors kurdamas šį darbą menininkas sako neįsivaizdavęs sulauksiantis tarptautinio atgarsio, jį pristatęs į 17-ojo fotomeno festivalio KAUNAS PHOTO konkursą tema „Periferinės vizijos“ pateko į finalininkų dešimtuką. Fotografijų seriją „obs-cu-ra“ festivalis rodo lauko parodoje Kauno Čečėnijos aikštėje iki spalio 31 d.

Šiai parodai atstovaujanti KAUNAS PHOTO 2020 ambasadorė, kultūros žurnalistė Kotryna Lingienė  teigia, kad per pasaulį nusiridenus karantino bangai išgirdo pačių įvairiausių išeičių iš situacijos, ne vieną jų ir išbandė: „Nuo repeticijų ir susitikimų internetu iki mankštų ar filmų peržiūrų – irgi internetu, bet lyg drauge. Bet iki pažinties su Bruno Alencastro projektu nė nenutuokiau, ką reikštų įlįsti į savo kasdienio darbo įrankio ar instrumento vidų.“ Pasak K. Lingienės, „netikėtas jo priėjimas prie, atrodo, jau tiek kartų matytos ir girdėtos „camera obscura“ koncepcijos žavi keleriopai. Tai ir menininko nepasidavimas priverstiniam užsidarymui namuose, ir gebėjimas iš naujo pažvelgti į savo profesiją, kitaip tariant, nenuleisti rankų, ir kolegų angažavimas visiems nelengvu metu“.

Šiųmetinėje programoje festivalis KAUNAS PHOTO ne tik kviečia pažiūrėti šio menininko „camera obscura“ principu sukurtų darbų, bet ir dovanoja galimybę publikai plačiau susipažinti ir išmokti šios antikinės technikos. Šį trečiadienį, spalio 7 d. nuo 17.30 val., parodos „obs-cu-ra“ kaimynystėje esančiame Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Parko padalinyje (P. Lukšio g. 60, Kaunas), festivalio organizatoriai kviečia į nemokamą ir visiems atvirą edukacijos ir projekcijų vakarą „Jūsų kambarys kaip fotoaparatas. Kaip tai padaryti?”. Renginio programoje – Bruno Alencastro (Brazilija) „obs-cu-ra“ ir Dariaus Kuzmicko (Lietuva/JAV) „Camera obscura. Savanoriai“ fotografijų projekcijos bei edukacinis užsiėmimas su fotomenininku Bruno Alencastro ir festivalio KAUNAS PHOTO meno vadovu Mindaugu Kavaliausku, kurio metu bus galima išmokti namuose pasidaryti kambario dydžio „fotoaparatą“ – camera obscura. Negalėdamas atvykti į Lietuvą dėl pasaulyje besitęsiančios pandemijos, brazilų fotografas specialiai festivaliui KAUNAS PHOTO paruošė edukacinį įrašą.

© Karolina Krinickaitė | KAARA Fotografia
Bruno Alencastro paroda „obs-cu-ra“ Čečėnijos aikštėje © Karolina Krinickaitė | KAARA Fotografia

Su fotomenininku Bruno Alencastro kalbasi Daiva Juonytė.

Jūsų nuotraukų esė „obs-cu-ra“ yra paskendusi mįslingoje atmosferoje, tokioje kaip kol kas dar neiššifruojama ateitis. Kaip gimė šis projektas?

Kaip tyrėją, mane visada domino visas šis eksperimentiškumas ir naujovės, ateinančios per techninio įvaizdžio kūrimo istoriją. Visų pirma, camera obscura, kaip optinio prietaiso, naudojimas visada žadino mano smalsumą. Būtent tuo metu, kai aš, kaip ir daugelis mūsų, buvau įstrigęs namuose, sėdėjau tamsiame kambaryje ir žvelgiau į savo buto sienas, man kilo mintis dar kartą peržiūrėti šią techniką. Padariau pirmąjį bandymą ir mane sužavėjo rezultatas: vaizdas, mūsų namuose projektuojantis pasaulį aukštyn kojomis ir daug pasakantis apie dabartinį laiką.

Langas yra gana dažnai pasikartojantis meno istorijos motyvas. Langas į pasaulį kiek kartų girdėjome šią frazę? Karantino metu daugeliui iš mūsų langas tapo ne tik simboliniu, bet ir tiesioginiu ryšiu su pasauliu. Kaip per šį laiką pasikeitė jūsų požiūris į langą?

Gyvename laikotarpiu, kuris verčia pažvelgti į praeitį, ieškant atsakymų, praversiančių ateityje. Tai pasakytina ne tik apie visas kitas sveikatos krizes, bet ir politinę, socialinę, mokslinę, technologinę ir meninę sritis. Langas visada buvo pasikartojantis kelių dailininkų kūrybos motyvas per visą meno istoriją. Langas kaip rėmas ir kraštas, galintis tuo pačiu metu parodyti uždarumą ir laisvę.

Projektuodamas išorinį pasaulį pro savo svetainės langą ir pamatęs į savo namą įsiveržusį pilką pastatų betoną ir tik šiek tiek medžių žalumos, pasijutau dūstantis. Net gyvenant Kopakabanoje, vos dvi gatvės nuo paplūdimio, tą karantino akimirką viskas, kas man buvo likę, tai buvo šaltis ir įkalintas horizontas. Manau, kad mes visi buvome pakviesti apmąstyti padarytus pasirinkimus, atvedusius mus į šį tašką, kuriame šiandien gyvename. Tai, kas mums liko iš to pasaulio, buvo tik keli lango dydžio kvadratiniai metrai.

Su kokiomis žmonių emocijomis karantino laikotarpiu teko susidurti? Kaip tuo metu jautėtės pats?

Aš išgyvenau ir jaučiau skirtingas fazes. Iš pradžių nesaugumas, paskui baimė… ir netrukus po to kilo pyktis dėl gyvenimo šalyje, valdomoje neatsakingo prezidento, kurio pozicija buvo bandymas ignoruoti ir sumažinti viruso riziką.  Šiandien iš esmės jis yra atsakingas už Brazilijoje vykstantį tikrą genocidą.

„obs-cu-ra“ taip pat buvo būdas palaikyti savo psichinę sveikatą ir ryšį su žmonėmis, net jei kiekvienas jų buvo savo namuose. Per vaizdo skambučius ir tiesiogines žinutes susipažinau su naujais kūrėjais ir, dalyvaujant naujiems nariams iš viso pasaulio, išplėčiau savo fotografinę esė. Tą pačią dieną pasikalbėjau ir su fotografu iš Urugvajaus, ir iš Pietų Afrikos. Tai visada buvo pagrindinis mano  fotografijos tikslas: pažinti ir užmegzti ryšius su žmonėmis. „obs-cu-ra“ buvo vienintelis vaistas nuo izoliacijos.

© Bruno Alencastro (Brazilija) „obs-cu-ra“
© Bruno Alencastro

Sukūrėte fotografijų seriją iš buto, kuriame gyvenate Kopakabanos kaimynystėje, Rio de Žaneire, 4-ojo aukšto lango. Iš ten nuvykote ir aplankėte dar 12 Brazilijos fotografų namus, kurie sutiko paversti savo gyvenamąsias vietas didelio formato obscura kameromis, ir užfiksavote jų būtį pandemijos metu. Kaip tie žmonės reagavo į šią idėją?

Pirmąją fotografinės esė nuotrauką padariau čia, savo namuose, ir rezultatas mane sužavėjo. Kadangi buvo neįmanoma tęsti šio darbo vien dėl socialinės izoliacijos, nusprendžiau pakviesti kitus fotografus taip pat paversti savo namus milžiniškomis kameromis ir dokumentuoti gyvenimą pandemijos metu. Ieškojau žmonių, kurie galėtų papasakoti įvairiausius iš šios socialinės izoliacijos kylančius aspektus: vienišas gimtadienis, šeima, laisvė gyventi kaime, atidėta santuoka, pomėgiai kaip proto viltis, dvasingumas ir kt.

Mano pirminė idėja buvo sugebėti įtikinti dar bent šešis žmones ir atvykti į kuklią vos 6 ar 7 fotografų fotosesiją. Mano nuostabai, visi žmonės, kurių ieškojau, sutiko dalyvauti ir sulaukiau dvigubai daugiau dalyvių. Bandymą pavyko pradėti turint jau 13 nuotraukų. Dėka projekto įgyto atgarsio (jis jau buvo išleistas daugiau nei 14 šalių), žmonės iš įvairių pasaulio kampelių pradėjo manęs ieškoti. Todėl atidariau atvirą kvietimą visiems, norintiems bendradarbiauti.

Šiuo metu darbe dalyvauja 84 fotografai iš 21 šalies.

Kas buvo sunkiausia?

Didžiausias iššūkis buvo plėtoti ir patobulinti camera obscura techniką šiandien, vidury pandemijos. Net jei tai labai elementarus įrenginys (reikia tiesiog izoliuoti aplinką nuo šviesos ir leisti jai patekti pro mažą skylę), daugeliui dalyvių buvo sunku surasti reikiamų priemonių savo namuose milžiniškam fotoaparatui pastatyti, kartu su medžiagomis, galinčiomis izoliuoti visą šviesą ir bet kokią jos įvestį. Projektas buvo kurtas tik karantino metu, kai visa prekyba buvo sustabdyta.

Su visais kartu ieškojome galimų alternatyvų, kol nusprendėme, kad tam geriausiai tinka aliuminio folija: nebrangus, prieinamas ir lengvai naudojamas šaltinis, galintis izoliuoti šviesą nuo jos patekimo.

Šiandien ateitis atrodo miglota. Kaip jūs ją įsivaizduojate?

Labai norėčiau tikėti, kad po pandemijos bus geriau, bet bent jau patirtis čia, Brazilijoje, rodo, kad gyvename ūkanotais laikais, pasižyminčiais individualizmu ir nepakantumu. Viską sustiprino neatsakinga, korumpuota ir genocidiška vyriausybė. Brazilija jau viršijo daugiau kaip 118 tūkstančių mirusių nuo COVID-19 žymą, tačiau prezidentas mažina pandemijos padarinius ir verčia žmones užpildyti visus paplūdimius mano kaimynystėje, Kopakabanoje.

Štai kodėl, net pagaliau atradus vakciną, nematau, kad pasaulyje galėtų įvykti dideli pokyčiai. Jei net pandemijos metu mes nepagalvojame apie kitą, įsivaizduokite, kas bus atradus vaistą. Liūdnas ir nerimą keliantis scenarijus.

Paradoksalu, bet žiūriu optimiškai ir esu įkvėptas kaip vaizdo menininkas. Per 10 metų vizualinių pasakojimų tyrinėjimo ir kūrimo niekada negalėjau įsivaizduoti, jog vieną dieną mano darbai galėtų sulaukti tiek tarptautinio atgarsio ir, pavyzdžiui, atverti galimybę mano dialogui su fotografijos festivaliu Lietuvoje! Profesiniu požiūriu šios naujos ryšių ir sąveikos formos, tarpininkaujant technologijoms, atvėrė mano projektams visas galimybes, kurias išnaudojus galima dar labiau plėtoti kolektyvinius ir bendrus projektus. „obs-cu-ra“ įsitraukimo skaičiai yra didžiausias palikimas ir viltis ateičiai.

© Karolina Krinickaitė | KAARA Fotografia
Bruno Alencastro parodos „obs-cu-ra“ atidarymas Čečėnijos aikštėje © Karolina Krinickaitė | KAARA Fotografia

Nuolat atnaujinamą 17-ojo fotomeno festivalio KAUNAS PHOTO programą „Periferinės vizijos“ rasite čia.

KAUNAS PHOTO – ilgiausiai be pertraukų rengiamas kasmetis tarptautinis fotomeno festivalis Lietuvoje ir Baltijos šalyse. 2004 m. Mindaugo Kavaliausko įkurtą festivalį organizuoja viešoji įstaiga „Šviesos raštas“. Festivalis yra pasaulinės „Festival of Light“ organizacijos narys. Festivalį KAUNAS PHOTO finansuoja Lietuvos kultūros taryba, kaip vieną iš strateginių tarptautinių meno renginių Lietuvoje.
Rėmėjai: Kauno miesto savivaldybė, EPSON.
Partneris: Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka.
Lauko parodų rėmėjas: „Kauno želdiniai“.




KAUNAS PHOTO 2020. Educational tours “Places of painful historical memory and dark tourism”

On October 1, 2020, the coordinator of KAUNAS PHOTO festival Karolina Krinickaitė led educational tours “Places of painful historical memory and dark tourism” for the students of Kaunas Juozas Grušas Art Gymnasium at the Kaunas IX Fort Memorial Complex, next to the exhibition “I was here (Dark Tourism)” by Ambroise Tézenas (France).




Festivalyje KAUNAS PHOTO 2020 – intensyvi savaitė

Sorry, this entry is only available in Lithuanian.

Rugsėjo pirmomis dienomis prasidėjęs 17-asis tarptautinis fotomeno festivalis KAUNAS PHOTO nesiilsi. Savaitės pradžioje festivalis atidarė dar vieną lauko parodą – Vienybės aikštėje jau rodomi prancūzų fotomenininko Romain Cavallin’o darbai iš Kaune sukurtos serijos „Kryžminiai tinklai“. Trečiadienį, rugsėjo 30 d., festivalis kviečia net į du nemokamus ir visiems atvirus renginius: 15 val. Kauno įvairių tautų kultūrų centre (Šv. Gertrūdos g. 58) vyks virtualus sutikimas su konkurso KAUNAS PHOTO STAR 2020 finalininku Mikhailu Lebedevu (Rusija) ir atsisveikinimas su ten pat rodoma jo paroda „Restoranai netyčia“, o nuo 17.30 val. Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakultete (A. Mackevičiaus g. 27) – KAUNAS PHOTO 2020 Projekcijų vakaras, kur bus rodoma dalis fotografijos darbų pristatytų į festivalio atvirą kvietimą tema „Periferinės vizijos“. Ketvirtadienį festivalio koordinatorė Karolina Krinickaitė ves edukacijas Kauno Juozo Grušo meno gimnazijos moksleiviams Kauno IX forto memorialiniame komplekse prie ten pat rodomos Ambroise Tezeno (Prancūzija) lauko parodos „Aš buvau čia (tamsusis turizmas)“. 

Pirmadienį Vienybės aikštėje įrengta paroda „Kryžminiai tinklai“, sukurta Kaune prancūzų fotomenininko Romain Cavallin‘o tarp dviejų festivalio sezonų, idėjiškai sujungia KAUNAS PHOTO pernykštę „Skaitmeninis-Virtualus-Tikras“ bei šiųmetinę „Periferinės vizijos“ temas. 2019 metais pakviestas į Lietuvą fotomeno festivalio KAUNAS PHOTO, meninės rezidencijos Kaune tema fotografas pasirinko tyrinėti įtinklintą miestą. Jis pėščiomis išvaikščiojo Senamiestį, Naujamiestį, Šančius, Žaliakalnį, Kalniečius, Šilainius ir kitus mikrorajonus, ieškodamas miestovaizdžių su mobiliojo ryšio, televizijos, radijo antenomis bei fiksuodamas juos didelio formato dumpline kamera. Šie kryžminių tinklų peizažai kauniečiams – lyg naujos pažįstamo, tačiau nematomo miesto atodangos.

Romain Cavallin (Prancūzija/Belgija) paroda „Kryžminiai tinklai“ Vienybės aikštėje © Karolina Krinickaitė | KAARA Fotografia

Romain Cavallin (Prancūzija/Belgija) paroda „Kryžminiai tinklai“ Vienybės aikštėje © Karolina Krinickaitė | KAARA Fotografia

Romain Cavallin (Prancūzija/Belgija) paroda „Kryžminiai tinklai“ Vienybės aikštėje © Karolina Krinickaitė | KAARA Fotografia

Nors KAUNAS PHOTO lauko parodomis bus galima pasidžiaugti iki spalio 31 d., dauguma muziejinėse-galerinėse erdvėse rodomų parodų artėja į pabaigą. Trečiadienį, rugsėjo 30 d., 15 val. Kauno įvairių tautų kultūrų centre atsisveikinant su konkurso KAUNAS PHOTO STAR 2020 finalininko paroda „Restoranai netyčia“, paskutiniąją eksponavimo dieną festivalis kviečia susipažinti su jos autoriumi iš Rusijos Mikhailu Lebedevu. Virtualiame susitikime menininkas pristatys savo kūrybą, plačiau papasakos apie fotografijas iš serijos „Restoranai netyčia“ bei apžvelgs kitus savo darbus. Renginyje dalyvaus Kauno rusų kultūros centro „Mokslas – šviesa“ bendruomenė. Susitikimas vyks rusų kalba, esant poreikiui bus verčiama į lietuvių.

Mikhailo Lebedevo (Rusija) paroda „Restoranai netyčia“ Kauno įvairių tautų kultūrų centre © Karolina Krinickaitė | KAARA Fotografia

Vakarop veiksmas keliaus į gretima esantį Pelėdų kalną. Nuo 17.30 val. Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakultete vyks KAUNAS PHOTO 2020 Projekcijų vakaras, kurio metu bus galimybė peržiūrėti dalį į KAUNAS PHOTO 2020 atvirą kvietimą fotomenininkų iš viso pasaulio pristatytų darbų. Temiškai kuruotose projekcijose bus rodomos lietuvių autorių serijos; darbai, sukurti karantino metu bei kalbantys apie izoliacijos temą; serijos apie paribius bei užribius – apie tai, kas galios centrų ar meinstrymo paribiuose ir už jų; bei projektai, nagrinėjantys temą „Periferinės vizijos“ fikcijos ar idėjų pagrindu.

Ketvirtadienį Kauno Juozo Grušo meno gimnazijos moksleiviams festivalio KAUNAS PHOTO koordinatorė Karolina Krinickaitė praves edukacinius užsiėmimus „Skaudžios istorinės atminties vietos ir tamsusis turizmas“. Edukacijos vyks Kauno IX forto memorialiame komplekse, kur nuo rugsėjo 10 dienos rodoma prancūzų fotografo Ambroise Tezeno serija „Aš buvau čia (tamsusis turizmas)“. Fotomenininkas aplankė daugiau nei dešimtį pagrindinių tamsiojo turizmo vietų visame pasaulyje – nuo Kambodžos iki Ruandos, nuo Libano iki Lietuvos, nuo Ukrainos iki JAV, fotografuodamas turizmui sukurtas vietas, susijusias su mirtimi, žudynėmis, įkalinimu, masiniu žudymu ar tragedija.

Grūto Parkas ( Lietuva) / 2012. © Ambroise Tezeno fotografija iš serijos „Aš buvau čia (tamsusis turizmas)“.

Pasak Kauno IX forto muziejaus direktoriaus Mariaus Pečiulio, tamsiojo turizmo gerbėjų sąmonėje kartais net neužduodami pagrindiniai klausimai, o norima tiesiog pajausti griovimo, mirties, naikinimo emociją, kuri ir po daugelio metų vis dar tvyro ore. „Ši emocija užfiksuota ir Ambroise Tezeno fotografijų parodoje. Aušvicas, Ruanda, Černobylis – tai tik keletas visuotinai atpažįstamų vietovardžių, kuriuos išgirdus pirmas į galvą ateinantis sinonimas yra mirtis. J. J. Lennon’as parodos įvade teigia: „Tai liudija mūsų praeitį, nesugebėjimą peržengti jos ribų ir mūsų keistą santykį su tragedija ir mirtimi“. Vienareikšmiškai sutinku su šiuo teiginiu. Simboliška, kad A. Tezeno paroda yra eksponuojama Kauno IX forto memorialiniame komplekse – visai greta objekto, kuris pagal pirminę savo paskirtį buvo statytas ginti nuo mirties, bet vėliau ją sutikęs visa savo esybe“, – įžvalgomis dalijasi Marius Pečiulis.

Festivalio KAUNAS PHOTO lauko parodos veiks iki spalio 31 d. 17-ojo fotomeno festivalio KAUNAS PHOTO parodų ir renginių programa „Periferinės vizijos“ nuolat atnaujinama, o naujienas taip pat galite sekti festivalio „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose.

KAUNAS PHOTO – ilgiausiai be pertraukų rengiamas kasmetis tarptautinis fotomeno festivalis Lietuvoje ir Baltijos šalyse. 2004 m. Mindaugo Kavaliausko įkurtą festivalį organizuoja viešoji įstaiga „Šviesos raštas“. Festivalis yra pasaulinės „Festival of Light“ organizacijos narys. Festivalį KAUNAS PHOTO finansuoja Lietuvos kultūros taryba, kaip vieną iš strateginių tarptautinių meno renginių Lietuvoje.
Rėmėjai: Kauno miesto savivaldybė, EPSON, „Kauno Perdanga“.
Minėtų parodų ir renginių partneriai: Kauno įvairių tautų kultūrų centras, Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakultetas, Kauno IX Forto muziejus, Kauno Juozo Grušo meno gimnazija, Diaphane (Prancūzija), PhotoLux (Italija).




Fotomenininkė Dovilė Dagienė: svarbu neprarasti kultūrinės atminties likučių

Sorry, this entry is only available in Lithuanian.

Fotografė Dovilė Dagienė jau keletą metų keliauja po Lietuvą, meninėmis priemonėmis tyrinėdama Lietuvos žydų kultūrinį palikimą ir nagrinėdama šios temos daugiasluoksniškumą. To rezultatas – trijų dalių meninis projektas „Augalų atmintis“, kuriame kūrėja jungia architektūrinius vaizdus ir augalinių motyvų natiurmortus. Fotografijų serija „Augalų atmintis / Medinės sinagogos“ pateko tarp dešimt 17-ojo fotomeno festivalio KAUNAS PHOTO konkurso KAUNAS PHOTO STAR 2020 finalininkų ir iki spalio 31 d. rodoma lauko parodoje Kauno Žaliakalnio funikulieriaus papėdėje.

„Matydama Dovilės Dagienės parodą, labai ja žaviuosi ir esu laiminga“, – sako KAUNAS PHOTO ambasadorė šiai parodai Bella Shirin. „Kodėl laiminga? Man atrodo, jog žydų tautos gyvenimas, jų istorija ir tradicijos Lietuvoje nebuvo pakankamai parodytos. Dėl to po daugelio metų, ypač jaunoji karta, visai nepažįsta žydų. Dovilės Dagienės paroda yra labai svarbi, nes sinagogos buvo vienos iš svarbiausių žydų vietų, atskleidžiančios jų tradicijas“, – teigia ji.

Dovilės Dagienės (Lietuva) paroda „Augalų atmintis / Medinės sinagogos“. © Karolina Krinickaitė | KAARA Fotografia
Dovilės Dagienės (Lietuva) paroda „Augalų atmintis / Medinės sinagogos“. © Karolina Krinickaitė | KAARA Fotografia

Jūsų projektas „Augalų atmintis / Medinės sinagogos“ paliečia temą, kuri yra labai jautri, apie kurią kalbant stengiamasi išlaikyti tam tikrą saugų atstumą. Turbūt ir negali būti kitaip, kai kalbama apie žydų kultūrą. Kokia buvo šio projekto pradžia?

Ryžtis tokios temos tyrinėjimui nėra paprasta užduotis menininkui. Viena vertus, gal tik meninėmis priemonėmis ir įmanoma nagrinėti, išreikšti ir pateikti šios temos daugiasluoksniškumą, kita vertus – pati tema yra be galo skaudi, sudėtinga ir iš menininko reikalauja tiek pat jautrumo, kiek ir stiprių nervų. Taigi tokios temos tyrinėjime asmeniškai autoriui saugus atstumo nėra, bet svarbu rasti tinkamą meninę kalbą, sukonstruoti pasakojimą, nepaliekant vietos nereikalingam politikavimui.

Man, kaip menininkei, sunku pasakyti kur tiksliai buvo projekto „Augalų atmintis“ ištakos. Ilgą laiką domėjausi Lietuvos žydų kultūriniu palikimu, nuolat sugrįždavau prie minties imtis šios temos meninio tyrimo. Nepaleido jausmas, jog būtina daugiau kalbėti apie žydų kultūrinį indėlį, palikimą ir nepamiršti tragiško šios kultūros žmonių likimo – holokausto. Juk tai šimtai tūkstančių nenugyventų gyvenimų, nutrūkusių pasakojimų… Jų paliktų pėdsakų neįmanoma nepastebėti, nematyti. Nors, kaip jau minėjau, nėra paprasta surasti tinkamą meninę išraišką, kuria būtų įmanoma kalbėti šia sudėtinga ir skaudžia tema, tačiau vieno ar kito laimingo atsitiktinumo dėka ieškojimai mane atvedė prie medinių sinagogų, kur gimė pirmosios vaizdinės metaforos, padėjusios suformuoti tolimesnę kūrybinio projekto eigą.

Kada ir kodėl projekto darbiniame pavadinime, kuris vėliau tapo ir pagrindiniu, atsirado žodžiai  „Augalų atmintis“?

Pavadinimas „Augalų atmintis“ atsirado ne iš karto. Iš pradžių buvau susitelkusi į vienokius meninio pasakojimo aspektus, tačiau taip dirbdama nuolat susidurdavau su gyvo liudijimo poreikiu, kurio, deja, dažnu atveju, jau negalėjau rasti. Pavadinimą padiktavo paieškose nuolat pasikartojantis motyvas – medžiai, augalai, kaip vieninteliai nebylūs vietos liudininkai, kurių šaknys apraizgiusios namų pamatus dar atmena senuosius šių miestų ir miestelių gyventojus. Taigi galima sakyti, jog galiausiai mano kūrybinė užduotis buvo prakalbinti tuos augalus, išgirsti jų pasakojimą.

Kažkurį kartą keliaujant po Lietuvos miestelius ir vėl stabtelėjus prie vienos iš apleistų medinių sinagogų pastebėjau pastato medines lentas padengusią kerpę – uosinę ramaliną. Tai paties laiko meistriškai pagaminta skulptūra – augalas, maitindamasis pastato mediena, sukuria įvairias, unikalias formas. Fotografijoje jas išdidinau, paverčiau savotiškais atminties monumentais.

© Dovilė Dagienė

„Augalų atmintis / Medinės sinagogos“ raktiniai žodžiai yra užmarštis, atmintis, laikas, radinys, atsitiktinumas. Norėčiau pakalbėti apie užmarštį ir atmintį. Pastaruoju metu daugėja projektų, kuriuose menininkai nagrinėja atminties temą, vis garsiau (tiek lokaliu, tiek globaliu mastu) kalbama apie genocido temą, žydų kultūrą. Kaip manote, kodėl?

Kaip menininkė ir projekto „Augalų atmintis“ autorė galiu kalbėti tik apie savo motyvus ir jų priežastis. Mane sudomino tai, jog Lietuvoje, skirtingai nei kitose Europos šalyse, iki šių dienų išlikęs didžiausias medinių sinagogų skaičius. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui ir laikui bėgant, didesnė medinių sinagogų dalis virto neaiškios paskirties sandėliais, pastatais-vaiduokliais, kita dalis buvo pritaikyta gyvenimui, buičiai. Bent kelios iš jų šiuo metu pradėtos arba baigiamos restauruoti. Šis medinių sinagogų likimas tarsi susišaukia ir su žmogaus atmintimi: didesnė praeities dalis virsta miglotais prisiminimais, kita – gyvuojančiu praeities aidu kasdienybėje, trečia – vieša reprezentacija, tuo, ką mes pasakojame kitiems. Didžioji dalis, pamažu virstanti griuvėsiais, išnyksta, mažoji dalis, virtusi pasakojimais, išlieka. Manau, jog ypač svarbu neprarasti šių kultūrinės atminties likučių. Tai yra mūsų kultūros savastis, unikalumas.

Kokia sinagoga jums paliko didžiausią įspūdį ir kodėl?

Visos mano aplankytos medinės sinagogos – unikalūs architektūros paminklai, kurie paliko gilų įspūdį. Bene labiausiai atmintyje įstrigusi – Kurklių medinė sinagoga. Ar dėl jos paprastumo ir išskirtinio tūrio, ar vietos ir peizažo savitumo, medinį pastatą tarsi apgaubusi tokia išskirtine atmosfera, jog negali atitraukti akių, vis norisi sugrįžti, patyrinėti.

Prie projekto dirbate ne vienerius metus. Kokią įtaką jis padarė jums pačiai ir kaip tyrimas pakeitė jus arba jūsų pasaulėžiūrą?

Dirbant prie šio projekto, paraleliai, tuo pat metu teko įgyvendinti ir kitus kūrybinius sumanymus. Pastaraisiais metais mano kūryboje atsikartoja laiko, vietos ir atminties temos. Nors kūryboje keliami fundamentalūs klausimai neišvengiamai veikia ne tik pasaulėjautą, bet keičia ir pačią pasaulėžiūrą, tačiau apibrėžti įtakos poveikį būtų gana sunku. Tokiems apibendrinimams reikia didesnės laiko perspektyvos, gal net viso gyvenimo. O žmogaus gyvenimas, jo išgyvenimai ir patirtys, visa ką mes atsinešame iš savo kultūrinio lauko, vaikystės, savo aplinkos, mokytojų jau pripildo ir asmens vidines gelmes, kurios vėliau veikia kūrybą.

Kokia projekto ateitis?

Projekto ateitis yra meno kuratorių, muziejininkų ir galeristų rankose. Mano, kaip menininkės užduotis – išpildyti užsibrėžtą tikslą – įgyvendinti kūrybinius sumanymus ir baigti pradėtus darbus. Meno projektą „Augalų atmintis“ sudaro trys dalys. Pirmoji jo dalis: „Medinės sinagogos“ jau baigta, tuo tarpu dvi kitos dalys: „Panerių pievos“ ir „Šaknys“ šiuo metu yra kūrinių įgyvendinimo techniniame procese. Bendra darbų apimtis gana didelė, dar laukia nemažai kūrybinių iššūkių, tačiau viliuosi ateitis išpildys visus lūkesčius.

Dovilės Dagienės fotografijos iš serijos „Augalų atmintis / Medinės sinagogos“ rodomos lauko parodoje Kauno Žaliakalnio funikulieriaus papėdėje  iki spalio 31 d. Nuolat atnaujinamą 17-ojo fotomeno festivalio KAUNAS PHOTO programą „Periferinės vizijos“ rasite čia.

Dovilės Dagienės (Lietuva) paroda „Augalų atmintis / Medinės sinagogos“. © Karolina Krinickaitė | KAARA Fotografia
Dovilės Dagienės (Lietuva) paroda „Augalų atmintis / Medinės sinagogos“. © Karolina Krinickaitė | KAARA Fotografia

KAUNAS PHOTO – ilgiausiai be pertraukų rengiamas kasmetis tarptautinis fotomeno festivalis Lietuvoje ir Baltijos šalyse. 2004 m. Mindaugo Kavaliausko įkurtą festivalį organizuoja viešoji įstaiga „Šviesos raštas“. Festivalis yra pasaulinės „Festival of Light“ organizacijos narys. Festivalį KAUNAS PHOTO finansuoja Lietuvos kultūros taryba, kaip vieną iš strateginių tarptautinių meno renginių Lietuvoje.
Rėmėjai: Kauno miesto savivaldybė, EPSON.
Lauko parodų rėmėjas: „Kauno želdiniai“.




Užpaliuose rezidavęs lenkų fotografas Michalas Adamskis: Lietuvoje nustebino žaluma ir namai be tvorų

Sorry, this entry is only available in Lithuanian.

„Visa jūsų šalis yra žalia“, – sako 2018 metų rugsėjį pirmąkart Lietuvoje lankęsis lenkų fotografas Michalas Adamskis. Meninės rezidencijos projekte „ReziPro: Rezidencijos Provincijoje“ dalyvavęs fotomenininkas Aukštaitijos Užpalių miestelyje sukūrė fotografijų seriją „Vėl dažiausi plaukus“. Gyvenvietės išskirtinumų menininkas ieškojo kalbindamas vietos gyventojus bei dalyvaudamas privačiose šeimų ir viešose miestelio šventėse. Šių metų festivalio KAUNAS PHOTO programoje „Periferinės vizijos“ galima pamatyti šio kūrybinio proceso rezultatą – nuotraukų ciklą pristatęs į festivalio konkursą KAUNAS PHOTO STAR menininkas pateko į finalininkų dešimtuką. Michalo Adamskio fotografijų serija „Vėl dažiausi plaukus“ buvo rodoma Kauno Maironio lietuvių literatūros muziejuje, o iš Kauno paroda iškeliavo ten, kur buvo sukurta – nuo rugsėjo 19 d. eksponuojama Užpaliuose. Fotomenininką Michalą Adamskį kalbina Daiva Juonytė.

© Michal Adamski

Ką įdomaus patyrėte „ReziPro“ kūrybinės rezidencijos metu Užpaliuose?

Nepaisant to, kad užaugau fermoje, tai visai nebuvo kaimas. Mano gimtasis miestas įsikūręs visai šalia Poznanės, o tai keičia kiekvieną galimybę ir patirtį. Užpaliuose aš pirmą kartą gyvenau tokioje mažoje bendruomenėje, kurioje visi vieni kitus pažįsta. Džiaugiausi, jog turiu galimybę matyti tokius santykius iš arčiau bent tris savaites. „ReziPro“ metu sutikau daug malonių ir įdomių žmonių, pavyzdžiui, pagyvenusių žmonių grupė, dainuojanti kartu ansamblyje, vadinamame SVAJA, arba pora, kurie gyvena mažame name, bet abu yra labai malonūs, svetingi ir didžiuojasi tiek tuo, iš kur yra kilę, tiek savo šeima. Labai įdomios buvo mano rezidencijos pirmoji ir paskutinė dienos: pirmąją dieną fotografavau mokslo metų pradžią, paskutinę – dalyvavau lygiadienio šventėje. Taip pat labai maloniai prisimenu darbą su vidurinės mokyklos moksleiviais, kurių paprašiau meninių paveikslų su savo nuotraukomis, atskleidžiančių jų jausmus savo aplinkai.

Kuo mažas Lietuvos miestelis yra panašus ir kuo skiriasi nuo miestelio Lenkijoje?

Dauguma mano nuotraukų iš Lenkijos kaimo yra padarytos vakarinėje mano šalies dalyje. Sunku palyginti, nes ši dalis net Lenkijoje atrodo turtingesnė. Bet manau, kad tai tik pirmas įspūdis. Gyvenimas mažame miestelyje visur atrodo panašiai, susiduriama su tomis pačiomis problemomis: nėra darbo, viešojo transporto, nuobodu. Tačiau ramybė ir artumas gamtai turi didelį gyvenimo mažame miestelyje pranašumą. Skirtumas tas, kad Lietuvoje oras ir aplinka yra švaresni.

© Michal Adamski

Buvote pakviestas kurti provincijoje dėl savo ankstesnio darbo viename mažame Lenkijos miestelyje. Ar Užpalių gyvenimo būdas pasirodė patogus jūsų fotografijos stiliui, ar jums reikėjo save, kaip fotografą, perkonstruoti?

Tai buvo pirmas kartas, kai turėjau laiko tik fotografijai. Galėjau susitelkti ties savo darbu ir galvoti apie tai, ką norėčiau pamatyti, su kuo turėčiau susitikti. Nepaisant to, manau, kad trys savaitės buvo per trumpos susitikti su visais ir suartėti su bendruomene. Esu intravertas ir man nėra lengva prisileisti naujus žmones. Man reikia laiko. Mėgstu stebėti, man patinka renginiai, kuriuose galiu susitikti su žmonėmis. Manau, kad laikas, kai turėjau grįžti namo, buvo laikas, kai žmonės Użpaliuose pradėjo mane pažinti ir manimi pasitikėti. Tai buvo sunkiausia. Taip pat man patinka jausti vietos, kurioje dirbu, nuotaiką. Vietos ramybė paskatino mane atsisakyti blykstės, kurią man patinka naudoti. Aš naudojau natūralesnę vėlyvą vasaros šviesą.

Kas jus labiausiai nustebino Užpaliuose ir apskritai Lietuvoje?

Man tai buvo pirmas kartas, kai lankiausi Lietuvoje, ir pirmiausia mane nustebino tai, kad visa jūsų šalis yra žalia. Visur yra pievų. Nemėgstu žalios spalvos nuotraukose, tačiau šį kartą, vasaros pabaigos šviesoje, ji buvo tobula. Kitas nustebinęs dalykas buvo tas, kad lietuviai apie namus neturi tvorų. Man tai labai patinka, nes rodo žmonių pasitikėjimą ir atvirumą. Skirtingai nei Lenkijoje, kur visi pradeda statyti namus, pirmiausia pastatydami tvorą.

© Michal Adamski

Ko labiausiai pasigedote Poznanėje, grįžęs iš Užpalių?

Pasiilgau Užpaliuose valgytų pomidorų skonio. Dar niekada nevalgiau tokių skanių pomidorų. Pasiilgau sūrių ir medaus. Iš užpaliečių gavau daug dovanų, kurios man priminė gerą laiką, kurį praleidau tarp jų.

Ko jūs ar Lenkijos žmonės galėtų išmokti iš užpaliečių ir apskritai lietuvių?

Manau, kad svarbiausia, ko lenkai turėtų išmokti iš lietuvių, yra pagarba ir rūpinimasis aplinka. Prisimenu, kad Šventoji, tekanti per miestą, yra labai švari ir yra svarbiausia teritorijos dalis užpaliečiams.

© Michal Adamski

Kaip Užpaliai įsiliejo į jūsų, kaip fotografo, raidą ir koks buvo kitas jūsų projektas, kurį pradėjote daryti grįžęs į Lenkiją?

Kaip fotografas sužinojau, kaip per tokį trumpą laiką dirbti su nesudėtingų nuotraukų serija, kuri yra dokumentuota mažoje bendruomenėje. Grįžęs namo baigiau savo ciklą apie Vengriją ir žmones, įsipainiojusius į politinius valdžios įgijimo procesus. Šį projektą vainikavo išleista fotoknygą „Dviuodegis šuo“ (angl. „Two tailed dog“).

Ką tik pradėjau kitą nuotraukų seriją, kuri iliustruoja labai susiskaldžiusį ir nesutarimų ardomą gyvenimą Lenkijoje.

Michalo Adamskio fotografijų serija „Vėl dažiausi plaukus“ iki rugsėjo 18 d. rodoma Maironio lietuvių literatūros muziejuje (Rotušės a. 13, Kaunas). Rugsėjo 19 d. parodą bus galima pamatyti Užpalių miestelio Rudens lygiadienio šventėje. Vėliau paroda veiks Užpalių bibliotekos galerijoje. Nuolat atnaujinamą 17-ojo fotomeno festivalio KAUNAS PHOTO programą „Periferinės vizijos“ rasite čia.

KAUNAS PHOTO – ilgiausiai be pertraukų rengiamas kasmetis tarptautinis fotomeno festivalis Lietuvoje ir Baltijos šalyse. 2004 m. Mindaugo Kavaliausko įkurtą festivalį organizuoja viešoji įstaiga „Šviesos raštas“. Festivalis yra pasaulinės „Festival of Light“ organizacijos narys. Festivalį KAUNAS PHOTO finansuoja Lietuvos kultūros taryba, kaip vieną iš strateginių tarptautinių meno renginių Lietuvoje.
Rėmėjai: Kauno miesto savivaldybė, EPSON.
Parodos partneris: Maironio lietuvių literatūros muziejus.




The main prize of the 17th KAUNAS PHOTO festival’s competition goes to the Italian duo for their work “Cronostasi” on the changed notion of time during quarantine

The exhibition opening marathon of the 17th KAUNAS PHOTO festival rippled across the city of Kaunas and culminated with the announcement of the winners of the KAUNAS PHOTO STAR 2020 Award. Out of ten photographic series that made to the finals, “Cronostasi”, created by the Italian duo of artists Chiara Panariti and Gianfranco Ferraro, was unambiguously chosen as the winner by both the international jury panel of photography experts and the joint commission of the festival KAUNAS PHOTO and Kaunas Photography Gallery. The winners received the main prize of the competition KAUNAS PHOTO STAR 2020 – a personal exhibition at Kaunas Photography Gallery during the festival KAUNAS PHOTO and a 2500 EUR monetary prize. The open competition KAUNAS PHOTO STAR has been organized since 2010 by the festival KAUNAS PHOTO aiming to honor the future stars of photography.

In a series of fifty photographs, Chiara Panariti and Gianfranco Ferraro captured the life in Milan during the COVID-19 quarantine. The artists, who captured the everyday moments of the people of Milan in their windows and balconies, describe their project “Cronostasi” as an intimate and universal search for a renewed perception of time. “By observing and looking at people in photos, we were able to compare our own and others’ time, which has become a unit of measurement of what has happened and is still happening in the world,” the authors relate their experience.

The artists, who were unable to participate in the exhibition opening in Lithuania due to the ongoing pandemic, presented their work to the audience at Kaunas Photography Gallery in a pre-recorded video. Stefano M. Lanza, an associate professor at Vytautas Magnus University, born and raised in Milan and living in Kaunas for many years, helped to take a closer look at the work “Cronostasi”. He described the series as “a right approach to a wrong situation”. “It is like sharing the same destiny, the same fate, and how people react to such a complex and unexpected situation, ” Stefano M. Lanza shared his thoughts as he looked at the photos.

10 finalists from 8 countries of the world were running for the grand prize of the KAUNAS PHOTO STAR competition: Dillon Marsh (South Africa) “Diamonds Aren’t Forever”, Lina Margaitytė & Marius Krivičius (Lithuania) “Temporarily Open”, Guillem Vidal (Spain) “Forgotten playground”, Mikhail Lebedev (Russia) “Restaurateurs by chance”, Bruno Alencastro (Brazil) “obs-cu-ra”, Dovilė Dagienė (Lithuania) “Plant Memory / Wooden Synagogues”, Hannes Jung (Germany) “The Wolf Is Present”, Arne Piepke (Germany) “Anecdotes from an unfamiliar Land”, Michał Adamski (Poland) “I dyed my hair again”, Chiara Panariti & Gianfranco Ferraro (Italy) “Cronostasi”. The photographers followed the exhibition opening marathon and the announcement of the winner of KAUNAS PHOTO STAR Award virtually – watching the live streaming videos, which can be viewed by everyone interested the official Facebook page of the festival KAUNAS PHOTO.

The works of all finalists of the 17th KAUNAS PHOTO festival’s competition are displayed at four outdoor venues of Kaunas: Chechnya Square, Kalniečiai Park, the square next to State Tax Inspectorate in Žemieji Šančiai and at the foot of Žaliakalnis funicular; and at six indoor venues: Kaunas Photography Gallery, Kaunas City Museum Folk Music Branch, Kaunas Public Library of Vincas Kudirka – Department of Youth, Art and Music, Kaunas Cultural Centre of Various Nations, Maironis Lithuanian Literature Museum, VMU Multifunctional Center for Studies and Research. The program of the festival can be found here. Further news and updates on the festival program will be announced.

KAUNAS PHOTO is the longest-running annual photographic festival in Lithuania and the Baltic States. Founded by Mindaugas Kavaliauskas in 2004, it’s been organized by the NGO “Šviesos raštas”. KAUNAS PHOTO is a member of the “Festival of Light” organization. The festival KAUNAS PHOTO is funded by the Lithuanian Council for Culture as one of the strategic international art events in Lithuania.
Sponsors: Kaunas city municipalityEPSON,
Informational sponsor: LRT
Partners: Kaunas Photography GalleryKaunas City MuseumKaunas Municipal Vincas Kudirka Public LibraryKaunas Cultural Centre of Various NationsMaironis Lithuanian Literature MuseumVytautas Magnus University.
Sponsor of the outdoor exhibitions: SP “Kauno želdiniai”




On September 3 – exhibition opening marathon of KAUNAS PHOTO festival

On Thursday, September 3, 2020, the works of the Finalists of the XVII KAUNAS PHOTO festival’s jubilee 10th edition of the photography contest KAUNAS PHOTO STAR on the topic “Peripheral Visions” will spread across galleries, museums and outdoor venues of Kaunas city. The opening marathon will wind all over Kaunas: the route will start at 1 p.m. in Chechnya Square, then continue in Kalniečiai Park (near Savanorių Ave.), drop in to Žemieji Šančiai district, visit the Center of the city, and, making its way through the Old Town, will finish at 6 p.m. at the door of Kaunas Photography Gallery, where the Winner of KAUNAS PHOTO STAR 2020 Award will be announced. The evening will continue at Maironis Lithuanian Literature Museum with the screening of the Finalists’ series and an artist talk by the photographer Dovilė Dagienė-DoDa. The opening events are free of charge and the exact timetable is at the end of this announcement. The open competition KAUNAS PHOTO STAR has been organized since 2010 by the festival KAUNAS PHOTO aiming to honor the future stars of photography.

Due to the pandemic, the festival had to find solutions and adjust the format of the exhibition openings. Every year photographers from foreign countries come to Lithuania, participate in the openings of the exhibitions and present their works directly, but this year they will speak to the audience through the screen. Many of the opening events, presenting the works by foreign photographers, will feature pre-recorded videos in which the authors will talk about their work. The artists and spectators themselves, who cannot come to the opening events, will not miss them either – the KAUNAS PHOTO festival will broadcast the exhibitions live on the festival’s Facebook page.

© Arne Piepke (Vokietija) „Nepažįstamos šalies anekdotai“
© Arne Piepke (Germany) “Anecdotes from an unfamiliar Land”

The topic “Peripheral Visions” has drawn the interest of Lithuanian photographers

The 17th edition of KAUNAS PHOTO festival was planned to celebrate the periphery, the province, the outback, l’arrière-pays. The COVID-19 pandemic and the fight against it imposed new rules and conceptions, and KAUNAS PHOTO festival invited photographers to present works to KAUNAS PHOTO STAR 2020 competition on the topic “Peripheral Visions”, expecting works aiming to look at what is on the margin, just across the window or the border that we can or cannot cross, to discover the spaces, places, lands, areas that usually were in the periphery of the vision. In 2020, the festival turns the spotlight on what became important, what was less so, what was taken for granted or simply undermined until now.

The traditional, already the 10th KAUNAS PHOTO STAR contest has attracted the interest of photographers from all over the world: 170 series by photographers from 38 countries were submitted to the open call. The organizers were pleased by the fact that Lithuanian photographers, who submitted 19 series to the competition, were among the most active participants. This was the first time in a decade of the history of KAUNAS PHOTO STAR, that Lithuanian photographers have formed the largest group of participants. Of these, two Lithuanian series made their way to the finals. The finalists were selected by a nine-member international jury panel of photography experts from Lithuania, Poland, Denmark, France, Italy and New Zealand.

© Bruno Alencastro (Brazilija) „obs-cu-ra“
© Bruno Alencastro (Brazil) “obs-cu-ra”

© Chiara Panariti ir Gianfranco Ferraro (Italija) „Cronostasi“
© Chiara Panariti & Gianfranco Ferraro (Italy) “Cronostasi”

© Dillon Marsh (Pietų Afrika) „Deimantai nėra amžini“
© Dillon Marsh (South Africa) “Diamonds Aren’t Forever”

Instead of eight – top 10

Although the jury of the KAUNAS PHOTO STAR contest planned to select eight finalists, due to the very dense vicinity of the shortlist, the commission decided to expand the list to top ten. The ten KAUNAS PHOTO STAR Award 2020 Finalists are:

  • Chiara Panariti & Gianfranco Ferraro (Italy) Cronostasi
  • Michał Adamski (Poland) I dyed my hair again
  • Arne Piepke (Germany) Anecdotes from an unfamiliar Land
  • Hannes Jung (Germany) The Wolf Is Present
  • Dovilė Dagienė (Lithuania) Plant Memory / Wooden Synagogues
  • Bruno Alencastro (Brazil) obs-cu-ra
  • Mikhail Lebedev (Russia) Restaurateurs by chance
  • Guillem Vidal (Spain) Forgotten playground
  • Lina Margaitytė & Marius Krivičius (Lithuania) Temporarily Open
  • Dillon Marsh (South Africa) Diamonds Aren’t Forever

The photographers selected to the finals are running for the grand prize of the competition – a solo exhibition at Kaunas Photography Gallery during the festival KAUNAS PHOTO and a cash prize of 2500 EUR. The works of all finalists will be displayed in a joint exhibition in various galleries, museums and open air venues of Kaunas city.

© Dovilė Dagienė (Lietuva) „Augalų atmintis / Medinės sinagogos“
© Dovilė Dagienė (Lithuania) “Plant Memory / Wooden Synagogues”

© Guillem Vidal ( Ispanija) „Pamirštos žaidimų aikštelės“
© Guillem Vidal (Spain) “Forgotten playground”

The audience is invited to join any part of the opening marathon

KAUNAS PHOTO STAR Finalists’ exhibition openings will take place in Kaunas on September 3, 2020, and  the Winner will be disclosed at the end of the day at the door of Kaunas Photography Gallery. Spectators who are unable to attend the exhibition openings during the whole afternoon are invited to participate in any part of the route. The opening events are free of charge.

13:00 Chechnya Square (P. Lukšio St.). 
13:40
Kalniečiai park (next to Savanorių Ave.)
14:30
Square next to the State Tax Inspectorate (A. Juozapavičiaus Ave. 57). 
15:10
At the foot of Žaliakalnis Funicular (V. Putvinskio St. 22). 
15.30
VMU Multifunctional Center for Studies and Research (V. Putvinskio St. 23).
16:10 Kaunas Cultural Centre of Various Nations (Šv. Gertrūdos St. 58).
16:30 Kaunas Public Library of Vincas Kudirka – Department of Youth, Art and Music (A. Mapu St. 18).
17:00 Kaunas City Museum Folk Music Branch (L. Zamenhofo St. 12).
17:30 Maironis Lithuanian Literature Museum (Rotušės Sq. 13).
18:00 Kaunas Photography Gallery (Vilniaus St. 2) – announcement of the Winner of KAUNAS PHOTO STAR 2020.
20:00
Screening of the Finalists’ series and an artist talk by the photographer Dovilė Dagienė-DoDa at the Maironis Lithuanian Literature Museum (Rotušės Sq. 13).

ℹ️ An important reminder: due to the COVID-19 pandemic, it is necessary to wear mandatory protective equipment and keep safe distances during the events. The events will be photographed / filmed for publicity purposes.

© Hannes Jung (Vokietija) „Vilkas čia“
© Hannes Jung (Germany) “The Wolf Is Present”

© Lina Margaitytė ir Marius Krivičius (Lietuva) „Laikinai atidaryta“
© Lina Margaitytė & Marius Krivičius (Lithuania) “Temporarily Open”

© Michał Adamski (Lenkija) „Vėl dažiausi plaukus“
© Michał Adamski (Poland) “I dyed my hair again”

© Mikhail Lebedev (Rusija) „Restoranai netyčia“
© Mikhail Lebedev (Russia) “Restaurateurs by chance”

KAUNAS PHOTO is the longest-running annual photographic festival in Lithuania and the Baltic States. Founded by Mindaugas Kavaliauskas in 2004, it’s been organized by the NGO “Šviesos raštas”. KAUNAS PHOTO is a member of the “Festival of Light” organization. The festival KAUNAS PHOTO is funded by the Lithuanian Council for Culture as one of the strategic international art events in Lithuania.
Sponsors: Kaunas city municipality, EPSON,
Informational sponsor: LRT
Partners: Kaunas Photography Gallery, Kaunas City Museum, Kaunas Municipal Vincas Kudirka Public Library, Kaunas Cultural Centre of Various Nations, Maironis Lithuanian Literature Museum, Vytautas Magnus University.
Sponsor of the outdoor exhibitions: SP “Kauno želdiniai”

www.KaunasPhoto.com




KAUNAS PHOTO 2020 Lazdijuose: nuo „Europos kelio“ trisdešimtmečio iki migracijos išjungimo metaforų

Sorry, this entry is only available in Lithuanian.

Fotomeno festivalis KAUNAS PHOTO atvyksta į Lazdijus su mini festivaliu. Lazdijų krašto muziejuje (Seinų g. 29, Lazdijai) nuo rugpjūčio 24 d. ir A. Ramanausko-Vanago aikštėje nuo rugpjūčio 23 d. veiks Mindaugo Kavaliausko fotografijų paroda „Europos kelias be raudonos. 1990-08-23“. Aikštėje taip pat veiks menininko iš Kolumbijos darbų, sukurtų Veisiejuose paroda „Įjungti/Išjungti migraciją“. Rugsėjo 8 d. Lazdijų krašto muziejuje vyks edukacinės programos Lazdijų moksleiviams, o nuo 17:30 Lazdijų kultūros centre (Vilniaus g. 6, Lazdijai) atviras susitikimas su parodos autoriumi ir fotografijų projekcijų renginys. Parodos veiks iki rugsėjo 18 d.

© Mindaugas Kavaliauskas
© Mindaugas Kavaliauskas

Fotomeno festivalis KAUNAS PHOTO 2020 su tema „Periferinės vizijos“ grįžta prie periferijų, provincijos, „nereikšmingų“ vietovių, siužetų. Todėl dalis 17-ojo fotomeno festivalio KAUNAS PHOTO parodų ir renginių kelsis į Lietuvos miestus ir miestelius. Lazdijuose rengiamas mini festivalis su keliomis parodomis, edukaciniais renginiais, fotografijų projekcijomis, užsienio menininko rezidencija.

KAUNAS PHOTO programos Lazdijuose leitmotyvas – festivalio įkūrėjo Mindaugo Kavaliausko archyvinių fotografijų paroda „Europos kelias be raudonos. 1990-08-23“ apie didžiulį Sąjūdžio mitingą Lietuvos-Lenkijos pasienyje 1990 m. minint Juodojo kaspino dieną – rugpjūčio 23-ąją. Raudona spalva parodos pavadinime minima neatsitiktinai. Parodoje – trisdešimties metų senumo įvykius menančios tuomet penkiolikmečio Kauno fotomeno mokyklos mokinio Mindaugo fotografijos yra apie pirmąjį Molotovo ir Ribentropo pakto minėjimą atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje. Tai laikmetis, kuriame Lietuva praeityje paliko raudonąją priespaudą. Fotografijos – apie tai, kaip nebijojome lietaus, pažliugusios pievos, nes į laisvę eiti buvo daug svarbiau. Ten tikėjomės rasti laisvą žodį, klestėjimą, o sovietmečio, ekonominės blokados diskomforto likučiai atrodė nereikšmigi, palyginus su galimybe sugrįžti į Europą. Raudonos spalvos motyvą, tiksliau šios spalvos nebuvimą randame ir juodai-baltos fotografijos techninėse plonybėse. 1990 metais M. Kavaliauskas, kaip ir beveik visi fotografai Lietuvoje, naudojo buvusias deficitinėmis, dažnai brokuotas, tarybinės gamybos fotojuosteles, labiau jautrias mėlynai (dangaus) šviesai/spalvai. Todėl siekiant patamsinti dangų ir gauti dramatiškesnį vizualinį efektą, naudojo raudonos spalvos filtrą. O šis sukūrė ir pašalinių efektų – viskas, kas buvo raudona, įskaitant transparantų užrašus, pašviesėjo, arba net išnyko…

Pagrindinė parodos dalis rodoma Lazdijų krašto muziejuje, o papildoma dalis su didelių minių fotografijomis bus rodoma stenduose aikštėje priešais šv. Onos bažnyčią. Šioje dalyje lazdijiečiai kviečiami rasti save fotografijose.

© Mindaugas Kavaliauskas
© Mindaugas Kavaliauskas

© Mindaugas Kavaliauskas
© Mindaugas Kavaliauskas

© Mindaugas Kavaliauskas
© Mindaugas Kavaliauskas

© Mindaugas Kavaliauskas
© Mindaugas Kavaliauskas

Čia pat, aikštėje bus rodoma menininko iš Kolumbijos Santiago Escobar Jaramillo darbų, sukurtų Veisiejuose, paroda „Įjungti/Išjungti migraciją“ apie atokių miestelių žmonių mobilumo metaforas. 2017 metais VšĮ „Šviesos raštas“ ir Veisiejų seniūnijos surengtoje meninėje rezidencijoje fotografas ir architektas iš Kolumbijos, besispecializuojantis kūrybos su bendruomenėmis projektuose, su Veisiejų gyventojų pagalba rinko senus, nebetinkamus naudoti baldus ir kūrė iš jų skulptūrą, kurią perveždamas į skirtingas miestelio vietas, transformuodavo į vis kitą judumo ar sėslaus gyvenimo metaforą ir ją fotografuodavo: batas, automobilis, laivas, lėktuvas, namai, pastogė…

© Santiago Escobar Jaramillo
© Santiago Escobar Jaramillo

© Santiago Escobar Jaramillo
© Santiago Escobar Jaramillo

Rugsėjo 8 d.:
– nuo 11 val. Lazdijų krašto muziejuje vyks edukaciniai užsiėmimai „Fotografuoti laisvę“ Lazdijų moksleiviams;
– 17:30 val. Lazdijų kultūros centre vyks susitikimas su Mindaugu Kavaliausku ir viso „Europos kelio“ fotografijų archyvo peržiūra ekrane. Kviečiami visi, ypač mitingo „Europos kelias“ dalyviai“;
– 18:00 ten pat vakarą pratęs fotomeno festivalio „KAUNAS PHOTO“ fotografijų projekcijos.

KAUNAS PHOTO – ilgiausiai be pertraukų rengiamas kasmetis tarptautinis fotomeno festivalis Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Nuo 2004 m. festivalį organizuoja viešoji įstaiga „Šviesos raštas“. Festivalis yra vienas strateginių tarptautinių meno renginių Lietuvoje.

KAUNAS PHOTO finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Rėmėjai: Kauno miesto savivaldybė, EPSON.
KAUNAS PHOTO partneriai Lazdijuose: Lazdijų rajono savivaldybė, Lazdijų krašto muziejus, Lazdijų kultūros centras.




KAUNAS PHOTO 2019. Sidewalk talk: Intellectuals’ Roads in Lithuania

On September 17, 2019, KAUNAS PHOTO festival invited everyone to “Sidewalk talk: Intellectuals’ Roads in Lithuania” – the meeting with the authors Viktoras Bachmetjevas and Vilius Dranseika next to their outdoor exhibition at Emmanuel Levinas square (V. Putvinskio St. 22, at the foot of Žaliakalnis Funicular).

“Intellectuals’ roads in Lithuania” by V. Bachmetjevas and V. Dranseika is a collection of images from google maps of the roads and streets baptized by the names of philosophers. This project emerged as a goal and an opportunity to see what is the role of an intellectual in a society.

Viktoras Bachmetjevas is a philosopher, associate professor of VMU Department of Philosophy. Bachmetjevas is engaged in the research of modern ethics, he is particularly interested in the philosophy of Emmanuel Levinas and Søren Kierkegaard. Bachmetjevas is one of the conceivers and initiators of the idea to name the area neighboring Žaliakalnis funicular after Emmanuel Levinas. In 2015, it was officiallynamed E. Levinas square.

Vilius Dranseika, who contributed to the implementation of the exhibition, is a philosopher engaged in the study and promotion of moral psychology and experimental philosophy, lecturer at Vilnius University.

KAUNAS PHOTO 2019 outdoor exhibitions are on display until October 31.




Aštrus JAV fotomenininkės žvilgsnis į patyčių fenomeną: kūrybą skatina įžeidimai ir priekabės

Sorry, this entry is only available in Lithuanian.

Pasaulio sveikatos organizacijos atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje patyčių mastas – itin aukštas, nuo jų nukenčia kas ketvirtas vaikas. Su šia problema susiduriama visame pasaulyje, tad gyvai reaguodama į šį fenomeną ir skatindama apie jį diskutuoti, JAV fotomenininkė Haley Morris-Cafiero sukūrė paveikias ir provokuojančias fotografijų serijas, kurias pamatyti gali ir Kauno gyventojai bei miesto svečiai. Jos fotografijų serija „Patyčių sakykla“ rodoma 16-ojo fotomeno festivalio „Kaunas Photo“ programoje, o pati pasaulinio garso menininkė Haley Morris-Cafiero į Lietuvą atvyksta jau šią savaitę – spalio 8 dieną ji lankysis Kaune.

Savo fotografavimu tyrinėjanti atspindžio vyksmą, autorė save pristato kaip atlikėją, menininkę, provokatorę ir žiūrovę. Jos darbai plačiai eksponuojami autorinėse ir grupinėse parodose visame pasaulyje, spausdinami įvairiuose laikraščiuose, žurnaluose ir interneto portaluose, tarp kurių – garsūs leidiniai „Le Monde“, „New York Magazine“ ir „Salon“.

Žurnalas „Vogue Italia“ apibūdina Haley Morris-Cafiero kaip jauną, drąsią menininkę, paviešinančią fundamentalią socialinę problematiką, kurios sprendimas yra neatidėliotinas ir būtinas.

© Haley Morris-Cafiero. “Twirl Girl”

Naujausias kūrinys gimė iš patyčių

Naujausi ir šių metų festivalyje „Kaunas Photo“ pristatomi fotomenininkės H. Morris-Cafiero kūriniai – fotografijų serija, pavadinta „Patyčių sakykla“, kurioje autorė tyrinėja socialinį internetinių patyčių fenomeną.

Kaip pasakoja pati menininkė, pastarosios serijos atsiradimą išprovokavo nemalonios reakcijos, kuriomis internautai užbombardavo anksčiau kurtą ir pasaulinio pripažinimo sulaukusį menininkės projektą.

Prieš keletą metų H. Morris-Cafiero pristatė darbą „Palaukit, stebėtojai“, kuriame fotomenininkė paviešino kūno gėdinimo (angl. body-shaming) elgsenos įkalčius, užfiksuodama ją stebinčių praeivių žvilgsnius ir reakcijas. Šį kūrinį galėjo apžiūrėti ir Lietuvos gyventojai – praėjusiais metais darbas buvo eksponuotas „Kaunas Photo 2018“ festivalio kolektyvinėje parodoje „Komforto zona“.

Anot autorės, apkūnumas yra viena iš nedaugelio, jei ne vienintelė, sveikatos būklių, kai priimtina atvirai žeminti ir kritikuoti žmones. Kai menininkės serija „Palaukit, stebėtojai“ 2013 metais žaibiškai išplito internete, pasipylė žeidžiantys komentarai. Būtent jie inspiravo H. Morris-Cafiero sukurti naują projektą.

Užuot pykusi ar ėmusi graužtis, fotomenininkė surinko ją užgauliojančius komentarus, surado viešai prieinamas komentatorių nuotraukas iš jų socialinių tinklų profilių ir sukūrė naują seriją, parodijuodama interneto priekabiautojus.

„Šis darbas, tyrinėjantis internetinių patyčių fenomeną, yra ir socialinių tinklų produktas, ir blogiausių jo impulsų parodija”, – taip seriją „Patyčių sakykla“ apibūdina „The New York Times“.

Parodos, keliančios diskusijas

H. Morris-Cafiero darbai Kaune demonstruojami Čečėnijos aikštėje – lauko parodoje po atviru dangumi. Būtent šioje vietoje 2014 m. prasidėjo festivalio „Kaunas Photo“ lauko parodų tradicija, siekiant paskatinti Kauno gyventojus ir lankytojus domėtis kultūriniu gyvenimu.

Pasak festivalio vadovo Mindaugo Kavaliausko, itin svarbu, kad fotografijos būtų keliančios diskusijas, ugdančios sąmoningumą – tai vienas iš renginio „Kaunas Photo“ tikslų. Kasmet kviesdamas į Lietuvą fotografus ir menininkus iš viso pasaulio, festivalis pristato vis kitokią idėją.

16-ojo festivalio tema „Skaitmeninis-Virtualus-Tikras“ kalba aktualioms suskaitmenintos visuomenės temomis. Fotografijų ekspozicija Čečėnijos aikštėje prabyla apie nematomą grėsmę jaunimui – patyčias skaitmeninėje erdvėje, kviečia polemizuoti šia tema, atsigręžti į save.

Haley Morris-Cafiero paroda Čečėnijos aikštėje. Karolinos Krinickaitės nuotr.

Savęs ir kitų atspindžiai – aplankant maršrutą

Šiųmetinio festivalio „Kaunas Photo“ organizatoriai tyrinėti patyčių temą ir įvertinti jos atspindžius fotomenininkų kūryboje kviečia keliaujant specialiuoju maršrutu  ir aplankant lauko parodas.

Spalio 8 dieną lauko parodų maršrutas prasidės 17 val. Kalniečių parke (prie Savanorių pr.), kur festivalio vadovas Mindaugas Kavaliauskas aptars ten rodomą Calumo Stamperio (Didžioji Britanija) darbą „Žvilgsnis pro veidrodį“.

Nuo 17.30 val. festivalio lankytojai kviečiami atvykti į susitikimą su fotomenininke Haley Morris-Cafiero, vyksiantį Čečėnijos aikštėje, kur eksponuojama didelio populiarumo pasaulyje sulaukusi jos fotografijų serija „Patyčių sakykla“.

Iš ten veiksmas persikels į šalia esantį Kauno Kudirkos viešosios bibliotekos Parko padalinį, kur 18 val. fotomenininkė plačiau pristatys savo kūrybą renginyje „Fotografinė kūryba – atsakas į patyčias“.

Šiais metais festivalio parodos viešose Kauno miesto erdvėse taip pat eksponuojamos Kalniečių parke, Žaliakalnio funikulieriaus papėdėje, skverelyje prie Valstybinės mokesčių inspekcijos A. Juozapavičiaus prospekte, Lietuvos Zoologijos sode, o nuo 2018 m. sėkmingai veikia lauko paroda VDU Botanikos sode. Jas aplankyti galima iki spalio 31 d.

Kas? Turas po lauko parodą su festivalio vadovu Mindaugu Kavaliausku: Calum Stamper (Didžioji Britanija) „Žvilgsnis pro veidrodį“
Kur? Kalniečių parke (prie Savanorių pr.)
Kada? Spalio 8 d. antradienį, 17 val.

Kas? „Šaligatvio pokalbiai: Patyčių sakykla“. Susitikimas su autore Haley Morris-Cafiero (JAV) prie lauko parodos.
Kur?Čečėnijos aikštėje (P. Lukšio g.)
Kada? Spalio 8 d., antradienį, 17.30 val.

Kas? „Fotografinė kūryba – atsakas į patyčias“. Kūrybos pristatymas (Artist talk) su autore Haley Morris-Cafiero (JAV).
Kur? Kauno V. Kudirkos viešosios bibliotekos Parko padalinyje (P. Lukšio g. 60)
Kada? Spalio 8 d., antradienį, 18 val.

Renginiai atviri visiems ir vyks anglų kalba su vertimu į lietuvių kalbą.

KAUNAS PHOTO – ilgiausiai be pertraukų rengiamas kasmetis tarptautinis fotomeno festivalis Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Nuo 2004 m. festivalį organizuoja viešoji įstaiga „Šviesos raštas“. Festivalis laikomas vienu svarbiausių tęstinių meno renginių Lietuvoje. Festivalis yra pasaulinės „Festivals of Light“ organizacijos narys. Festivalio įkūrėjas ir vadovas Mindaugas Kavaliauskas.