KAUNAS PHOTO 2021 “Age”: photo gallery (Part I)

On 2 and 3 September 2021, the 18th international photo art festival KAUNAS PHOTO opened exhibitions in nine indoor venues and five open-air public spaces in Kaunas featuring fourteen authors from all over the world: “Do Not Forget, You Are Not In Lithuania” by Martha Thomas (USA) and “Open Wounds” by Younes Mohammad (Iraq) at the Kaunas City Museum Folk Music Branch, in presence of the author Martha Thomas (USA), “Belles Mômes” by Clelia Rochat (Belgium) at the Maironis Lithuanian Literature Museum, “Memories of a man once there…” by Cristian Geelen (The Netherlands) at the Kaunas City Museum Kaunas Castle, “Grandma Divers” by Alain Schroeder (Belgium) at an open-air space near the Kaunas Castle, “On both sides of the border. Why do I fall in love with Lithuania?” by Grzegorz Jarmocewicz (Poland) at the Kaunas Cultural Centre of Various Nations, “±100” by Magdalena Stengel (Germany) at the Kaunas Municipal Vincas Kudirka Public Library – Department of Youth, Art and Music, “RENDEZ-VOUS” by Caroline Minjolle (Switzerland) at the Chechnya Square, “Cut It Short” by Michal Solarski & Tomasz Liboska (United Kingdom / Poland) at the Kaunas Municipal Vincas Kudirka Public Library – Park Branch, “2031” by Uta Genilke (Germany) at the Kalniečiai park, “The Suspended Youth” by Rosa Mariniello (Italy) at the KTU III Chamber, “The third phase (Paola)” by Francesco Amorosino (Italy) at the foot of  Žaliakalnis Funicular (this exhibition has been relocated to the Square near A. Juozapavičiaus Ave. 57 due to city’s works), “The Animal Within” by Fábio Cunha (Portugal) at VMU Multifunctional Center for Studies and Research and “Growing Old” by Marna Clarke (USA) at the Vienybės Square.

The evening programme at BLC “Otto” hall on September 2nd featured projections of the series submitted to the festival’s open call on the theme “Age” and a presentation by Chirag Jindal (New Zealand), an artist and topographer working at the intersection of documentary journalism and contemporary cartography. On September 3rd—a screening of the photographs from the series “Do Not Forget, You Are Not In Lithuania” by Martha Thomas (USA), accompanied by the readings of her aunt’s Daina Klimauskaitė’s memoirs of the youth spent in deportation in Siberia. The memoirs were interpreted by the Lithuanian theatre and cinema actress Olita Dautartaitė, in presence of Daina Klimauskaitė herself and the author Martha Thomas, who was currently visiting Lithuania. The evening continued with the screening of the festival’s competition KAUNAS PHOTO STAR Finalists’ series, many of the finalists greeted the audience via video conference call, and the evening culminated with the announcement of the Winner of the KAUNAS PHOTO STAR 2021 Award—Marna Clarke (USA) with her series “Growing Old”.

KAUNAS PHOTO is the longest running annual international photo art festival in Lithuania and the Baltic States. The festival founded by Mindaugas Kavaliauskas in 2004 is organized by the public institution “Šviesos raštas”. KAUNAS PHOTO is funded by the Lithuanian Council for Culture as one of the strategic international art events in Lithuania.

 




Užpaliuose rezidavęs lenkų fotografas Michalas Adamskis: Lietuvoje nustebino žaluma ir namai be tvorų

Sorry, this entry is only available in Lithuanian.

„Visa jūsų šalis yra žalia“, – sako 2018 metų rugsėjį pirmąkart Lietuvoje lankęsis lenkų fotografas Michalas Adamskis. Meninės rezidencijos projekte „ReziPro: Rezidencijos Provincijoje“ dalyvavęs fotomenininkas Aukštaitijos Užpalių miestelyje sukūrė fotografijų seriją „Vėl dažiausi plaukus“. Gyvenvietės išskirtinumų menininkas ieškojo kalbindamas vietos gyventojus bei dalyvaudamas privačiose šeimų ir viešose miestelio šventėse. Šių metų festivalio KAUNAS PHOTO programoje „Periferinės vizijos“ galima pamatyti šio kūrybinio proceso rezultatą – nuotraukų ciklą pristatęs į festivalio konkursą KAUNAS PHOTO STAR menininkas pateko į finalininkų dešimtuką. Michalo Adamskio fotografijų serija „Vėl dažiausi plaukus“ buvo rodoma Kauno Maironio lietuvių literatūros muziejuje, o iš Kauno paroda iškeliavo ten, kur buvo sukurta – nuo rugsėjo 19 d. eksponuojama Užpaliuose. Fotomenininką Michalą Adamskį kalbina Daiva Juonytė.

© Michal Adamski

Ką įdomaus patyrėte „ReziPro“ kūrybinės rezidencijos metu Užpaliuose?

Nepaisant to, kad užaugau fermoje, tai visai nebuvo kaimas. Mano gimtasis miestas įsikūręs visai šalia Poznanės, o tai keičia kiekvieną galimybę ir patirtį. Užpaliuose aš pirmą kartą gyvenau tokioje mažoje bendruomenėje, kurioje visi vieni kitus pažįsta. Džiaugiausi, jog turiu galimybę matyti tokius santykius iš arčiau bent tris savaites. „ReziPro“ metu sutikau daug malonių ir įdomių žmonių, pavyzdžiui, pagyvenusių žmonių grupė, dainuojanti kartu ansamblyje, vadinamame SVAJA, arba pora, kurie gyvena mažame name, bet abu yra labai malonūs, svetingi ir didžiuojasi tiek tuo, iš kur yra kilę, tiek savo šeima. Labai įdomios buvo mano rezidencijos pirmoji ir paskutinė dienos: pirmąją dieną fotografavau mokslo metų pradžią, paskutinę – dalyvavau lygiadienio šventėje. Taip pat labai maloniai prisimenu darbą su vidurinės mokyklos moksleiviais, kurių paprašiau meninių paveikslų su savo nuotraukomis, atskleidžiančių jų jausmus savo aplinkai.

Kuo mažas Lietuvos miestelis yra panašus ir kuo skiriasi nuo miestelio Lenkijoje?

Dauguma mano nuotraukų iš Lenkijos kaimo yra padarytos vakarinėje mano šalies dalyje. Sunku palyginti, nes ši dalis net Lenkijoje atrodo turtingesnė. Bet manau, kad tai tik pirmas įspūdis. Gyvenimas mažame miestelyje visur atrodo panašiai, susiduriama su tomis pačiomis problemomis: nėra darbo, viešojo transporto, nuobodu. Tačiau ramybė ir artumas gamtai turi didelį gyvenimo mažame miestelyje pranašumą. Skirtumas tas, kad Lietuvoje oras ir aplinka yra švaresni.

© Michal Adamski

Buvote pakviestas kurti provincijoje dėl savo ankstesnio darbo viename mažame Lenkijos miestelyje. Ar Užpalių gyvenimo būdas pasirodė patogus jūsų fotografijos stiliui, ar jums reikėjo save, kaip fotografą, perkonstruoti?

Tai buvo pirmas kartas, kai turėjau laiko tik fotografijai. Galėjau susitelkti ties savo darbu ir galvoti apie tai, ką norėčiau pamatyti, su kuo turėčiau susitikti. Nepaisant to, manau, kad trys savaitės buvo per trumpos susitikti su visais ir suartėti su bendruomene. Esu intravertas ir man nėra lengva prisileisti naujus žmones. Man reikia laiko. Mėgstu stebėti, man patinka renginiai, kuriuose galiu susitikti su žmonėmis. Manau, kad laikas, kai turėjau grįžti namo, buvo laikas, kai žmonės Użpaliuose pradėjo mane pažinti ir manimi pasitikėti. Tai buvo sunkiausia. Taip pat man patinka jausti vietos, kurioje dirbu, nuotaiką. Vietos ramybė paskatino mane atsisakyti blykstės, kurią man patinka naudoti. Aš naudojau natūralesnę vėlyvą vasaros šviesą.

Kas jus labiausiai nustebino Užpaliuose ir apskritai Lietuvoje?

Man tai buvo pirmas kartas, kai lankiausi Lietuvoje, ir pirmiausia mane nustebino tai, kad visa jūsų šalis yra žalia. Visur yra pievų. Nemėgstu žalios spalvos nuotraukose, tačiau šį kartą, vasaros pabaigos šviesoje, ji buvo tobula. Kitas nustebinęs dalykas buvo tas, kad lietuviai apie namus neturi tvorų. Man tai labai patinka, nes rodo žmonių pasitikėjimą ir atvirumą. Skirtingai nei Lenkijoje, kur visi pradeda statyti namus, pirmiausia pastatydami tvorą.

© Michal Adamski

Ko labiausiai pasigedote Poznanėje, grįžęs iš Užpalių?

Pasiilgau Užpaliuose valgytų pomidorų skonio. Dar niekada nevalgiau tokių skanių pomidorų. Pasiilgau sūrių ir medaus. Iš užpaliečių gavau daug dovanų, kurios man priminė gerą laiką, kurį praleidau tarp jų.

Ko jūs ar Lenkijos žmonės galėtų išmokti iš užpaliečių ir apskritai lietuvių?

Manau, kad svarbiausia, ko lenkai turėtų išmokti iš lietuvių, yra pagarba ir rūpinimasis aplinka. Prisimenu, kad Šventoji, tekanti per miestą, yra labai švari ir yra svarbiausia teritorijos dalis užpaliečiams.

© Michal Adamski

Kaip Užpaliai įsiliejo į jūsų, kaip fotografo, raidą ir koks buvo kitas jūsų projektas, kurį pradėjote daryti grįžęs į Lenkiją?

Kaip fotografas sužinojau, kaip per tokį trumpą laiką dirbti su nesudėtingų nuotraukų serija, kuri yra dokumentuota mažoje bendruomenėje. Grįžęs namo baigiau savo ciklą apie Vengriją ir žmones, įsipainiojusius į politinius valdžios įgijimo procesus. Šį projektą vainikavo išleista fotoknygą „Dviuodegis šuo“ (angl. „Two tailed dog“).

Ką tik pradėjau kitą nuotraukų seriją, kuri iliustruoja labai susiskaldžiusį ir nesutarimų ardomą gyvenimą Lenkijoje.

Michalo Adamskio fotografijų serija „Vėl dažiausi plaukus“ iki rugsėjo 18 d. rodoma Maironio lietuvių literatūros muziejuje (Rotušės a. 13, Kaunas). Rugsėjo 19 d. parodą bus galima pamatyti Užpalių miestelio Rudens lygiadienio šventėje. Vėliau paroda veiks Užpalių bibliotekos galerijoje. Nuolat atnaujinamą 17-ojo fotomeno festivalio KAUNAS PHOTO programą „Periferinės vizijos“ rasite čia.

KAUNAS PHOTO – ilgiausiai be pertraukų rengiamas kasmetis tarptautinis fotomeno festivalis Lietuvoje ir Baltijos šalyse. 2004 m. Mindaugo Kavaliausko įkurtą festivalį organizuoja viešoji įstaiga „Šviesos raštas“. Festivalis yra pasaulinės „Festival of Light“ organizacijos narys. Festivalį KAUNAS PHOTO finansuoja Lietuvos kultūros taryba, kaip vieną iš strateginių tarptautinių meno renginių Lietuvoje.
Rėmėjai: Kauno miesto savivaldybė, EPSON.
Parodos partneris: Maironio lietuvių literatūros muziejus.