Sorry, this entry is only available in Lithuanian.

„Visa jūsų šalis yra žalia“, – sako 2018 metų rugsėjį pirmąkart Lietuvoje lankęsis lenkų fotografas Michalas Adamskis. Meninės rezidencijos projekte „ReziPro: Rezidencijos Provincijoje“ dalyvavęs fotomenininkas Aukštaitijos Užpalių miestelyje sukūrė fotografijų seriją „Vėl dažiausi plaukus“. Gyvenvietės išskirtinumų menininkas ieškojo kalbindamas vietos gyventojus bei dalyvaudamas privačiose šeimų ir viešose miestelio šventėse. Šių metų festivalio KAUNAS PHOTO programoje „Periferinės vizijos“ galima pamatyti šio kūrybinio proceso rezultatą – nuotraukų ciklą pristatęs į festivalio konkursą KAUNAS PHOTO STAR menininkas pateko į finalininkų dešimtuką. Michalo Adamskio fotografijų serija „Vėl dažiausi plaukus“ buvo rodoma Kauno Maironio lietuvių literatūros muziejuje, o iš Kauno paroda iškeliavo ten, kur buvo sukurta – nuo rugsėjo 19 d. eksponuojama Užpaliuose. Fotomenininką Michalą Adamskį kalbina Daiva Juonytė.

Ką įdomaus patyrėte „ReziPro“ kūrybinės rezidencijos metu Užpaliuose?

Nepaisant to, kad užaugau fermoje, tai visai nebuvo kaimas. Mano gimtasis miestas įsikūręs visai šalia Poznanės, o tai keičia kiekvieną galimybę ir patirtį. Užpaliuose aš pirmą kartą gyvenau tokioje mažoje bendruomenėje, kurioje visi vieni kitus pažįsta. Džiaugiausi, jog turiu galimybę matyti tokius santykius iš arčiau bent tris savaites. „ReziPro“ metu sutikau daug malonių ir įdomių žmonių, pavyzdžiui, pagyvenusių žmonių grupė, dainuojanti kartu ansamblyje, vadinamame SVAJA, arba pora, kurie gyvena mažame name, bet abu yra labai malonūs, svetingi ir didžiuojasi tiek tuo, iš kur yra kilę, tiek savo šeima. Labai įdomios buvo mano rezidencijos pirmoji ir paskutinė dienos: pirmąją dieną fotografavau mokslo metų pradžią, paskutinę – dalyvavau lygiadienio šventėje. Taip pat labai maloniai prisimenu darbą su vidurinės mokyklos moksleiviais, kurių paprašiau meninių paveikslų su savo nuotraukomis, atskleidžiančių jų jausmus savo aplinkai.

Kuo mažas Lietuvos miestelis yra panašus ir kuo skiriasi nuo miestelio Lenkijoje?

Dauguma mano nuotraukų iš Lenkijos kaimo yra padarytos vakarinėje mano šalies dalyje. Sunku palyginti, nes ši dalis net Lenkijoje atrodo turtingesnė. Bet manau, kad tai tik pirmas įspūdis. Gyvenimas mažame miestelyje visur atrodo panašiai, susiduriama su tomis pačiomis problemomis: nėra darbo, viešojo transporto, nuobodu. Tačiau ramybė ir artumas gamtai turi didelį gyvenimo mažame miestelyje pranašumą. Skirtumas tas, kad Lietuvoje oras ir aplinka yra švaresni.

Buvote pakviestas kurti provincijoje dėl savo ankstesnio darbo viename mažame Lenkijos miestelyje. Ar Užpalių gyvenimo būdas pasirodė patogus jūsų fotografijos stiliui, ar jums reikėjo save, kaip fotografą, perkonstruoti?

Tai buvo pirmas kartas, kai turėjau laiko tik fotografijai. Galėjau susitelkti ties savo darbu ir galvoti apie tai, ką norėčiau pamatyti, su kuo turėčiau susitikti. Nepaisant to, manau, kad trys savaitės buvo per trumpos susitikti su visais ir suartėti su bendruomene. Esu intravertas ir man nėra lengva prisileisti naujus žmones. Man reikia laiko. Mėgstu stebėti, man patinka renginiai, kuriuose galiu susitikti su žmonėmis. Manau, kad laikas, kai turėjau grįžti namo, buvo laikas, kai žmonės Użpaliuose pradėjo mane pažinti ir manimi pasitikėti. Tai buvo sunkiausia. Taip pat man patinka jausti vietos, kurioje dirbu, nuotaiką. Vietos ramybė paskatino mane atsisakyti blykstės, kurią man patinka naudoti. Aš naudojau natūralesnę vėlyvą vasaros šviesą.

Kas jus labiausiai nustebino Užpaliuose ir apskritai Lietuvoje?

Man tai buvo pirmas kartas, kai lankiausi Lietuvoje, ir pirmiausia mane nustebino tai, kad visa jūsų šalis yra žalia. Visur yra pievų. Nemėgstu žalios spalvos nuotraukose, tačiau šį kartą, vasaros pabaigos šviesoje, ji buvo tobula. Kitas nustebinęs dalykas buvo tas, kad lietuviai apie namus neturi tvorų. Man tai labai patinka, nes rodo žmonių pasitikėjimą ir atvirumą. Skirtingai nei Lenkijoje, kur visi pradeda statyti namus, pirmiausia pastatydami tvorą.

Ko labiausiai pasigedote Poznanėje, grįžęs iš Užpalių?

Pasiilgau Užpaliuose valgytų pomidorų skonio. Dar niekada nevalgiau tokių skanių pomidorų. Pasiilgau sūrių ir medaus. Iš užpaliečių gavau daug dovanų, kurios man priminė gerą laiką, kurį praleidau tarp jų.

Ko jūs ar Lenkijos žmonės galėtų išmokti iš užpaliečių ir apskritai lietuvių?

Manau, kad svarbiausia, ko lenkai turėtų išmokti iš lietuvių, yra pagarba ir rūpinimasis aplinka. Prisimenu, kad Šventoji, tekanti per miestą, yra labai švari ir yra svarbiausia teritorijos dalis užpaliečiams.

Kaip Užpaliai įsiliejo į jūsų, kaip fotografo, raidą ir koks buvo kitas jūsų projektas, kurį pradėjote daryti grįžęs į Lenkiją?

Kaip fotografas sužinojau, kaip per tokį trumpą laiką dirbti su nesudėtingų nuotraukų serija, kuri yra dokumentuota mažoje bendruomenėje. Grįžęs namo baigiau savo ciklą apie Vengriją ir žmones, įsipainiojusius į politinius valdžios įgijimo procesus. Šį projektą vainikavo išleista fotoknygą „Dviuodegis šuo“ (angl. „Two tailed dog“).

Ką tik pradėjau kitą nuotraukų seriją, kuri iliustruoja labai susiskaldžiusį ir nesutarimų ardomą gyvenimą Lenkijoje.

Michalo Adamskio fotografijų serija „Vėl dažiausi plaukus“ iki rugsėjo 18 d. rodoma Maironio lietuvių literatūros muziejuje (Rotušės a. 13, Kaunas). Rugsėjo 19 d. parodą bus galima pamatyti Užpalių miestelio Rudens lygiadienio šventėje. Vėliau paroda veiks Užpalių bibliotekos galerijoje. Nuolat atnaujinamą 17-ojo fotomeno festivalio KAUNAS PHOTO programą „Periferinės vizijos“ rasite čia.

KAUNAS PHOTO – ilgiausiai be pertraukų rengiamas kasmetis tarptautinis fotomeno festivalis Lietuvoje ir Baltijos šalyse. 2004 m. Mindaugo Kavaliausko įkurtą festivalį organizuoja viešoji įstaiga „Šviesos raštas“. Festivalis yra pasaulinės „Festival of Light“ organizacijos narys. Festivalį KAUNAS PHOTO finansuoja Lietuvos kultūros taryba, kaip vieną iš strateginių tarptautinių meno renginių Lietuvoje.
Rėmėjai: Kauno miesto savivaldybė, EPSON.
Parodos partneris: Maironio lietuvių literatūros muziejus.

Sorry, this entry is only available in Lithuanian.

„Buvau ten, Kražiuose, pirmąją mokslo metų pradžios dieną. Mano šeima visada suprato švietimo svarbą, bet ši diena buvo emocinga ir ypatinga. Tiek daug dėmesio, pagarbos ir prasmės šiam svarbiam dalykui: švietimui“, – sako lietuvių kilmės fotomenininkė iš Brazilijos Ieva Martinaitis.

Prieš porą metų I. Martinaitis viešėjo Lietuvoje kūrybiniais tikslais: į meninės rezidencijos projektą „ReziPro: Rezidencijos Provincijoje“ ji buvo pakviesta VšĮ „Šviesos raštas“ bendradarbiaujant su Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centru. Projekto „ReziPro“ metu užsienio fotografai kviečiami kurti Lietuvos miesteliuose, o sukurti darbai vėliau tampa parodomis. Fotomenininkė Ieva Martinaitis 2018 m. praleido tris savaites Kelmės rajono miestelyje Kražiuose ir šiais metais sugrįžta atgal parodos pavidalu: kaip įžanga į 17-ąjį fotomeno festivalį „Kaunas Photo“ bei svečiuojantis Kražių festivalyje, rugpjūčio 15 d. 19 val. bus atidaryta menininkės paroda „Mano dienos Kražiuose“. Parodą bus galima aplankyti iki rugsėjo 30 d. Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centre.

Su šiuo metu dėl pandemijos negalinčia atvykti menininke pasikalbėjo fotomeno festivalio „Kaunas Photo“ koordinatorė Karolina Krinickaitė.

– Ką įdomaus patyrėte Kražiuose „ReziPro“ meninės rezidencijos metu?

– Vienas įdomiausių dalykų buvo pamatyti, kaip žmonės ruošiasi žiemai. Brazilijoje mes to daug nejaučiame, klimato kaitos. Kražiuose mačiau, kaip vaikai mėgaujasi vasaros pabaiga, šeimos ruošiasi žiemai.

Kitas aspektas būtų kultūrinis: atmintis ir švietimas yra svarbūs miestelyje.

– Ar jums gyvenimo būdas Kražiuose atrodė patogus jūsų fotografavimo stiliui? Galbūt reikėjo per naują save išrasti kaip fotografę?

– Viskas buvo tobula. Tai mano fotografinis stilius: vaikštinėti, stebėti, kaip vyksta gyvenimas, ir netrukdant pabandyti išsaugoti akimirką. Taip pat man padėjo mieli žmonės, mane pakvietę pamatyti savo gyvenimą iš arčiau, artimiau. Esu dėkinga šiems žmonėms, jie man padėjo išvysti daugiau intymumo, kurio nebūčiau galėjusi pamatyti iš toli.

– Kas jus labiausiai nustebino Kražiuose ar apskritai Lietuvoje?

– Tyla… Aš gyvenu labai triukšmingame mieste ir grįžus iš Lietuvos buvo sunku adaptuotis dėl triukšmo… Tai buvo beprotiška.

– Ko pasiilgstate iš Kražių būdama namie San Paule?

– Žmonių ir obuolių. Pasiilgstu žmonių. Turėjau galimybę sutikti tikrai gražių žmonių… Laiko, kurį jie praleido su manimi, parodė, kaip jie gyvena, galvoja ir veikia.

Turėti galimybę įsijausti į kitokią realybę buvo nuostabu. Be abejo, vyksta globalizacija ir mes žinome daugiau bendrų dalykų, tačiau diena iš dienos galime suprasti kokios nors šalies kultūrą: kaip jie galvoja apie gyvenimą, švietimą, maistą, tikslus, laiko praleidimą ir pan. Būtent šiuo atžvilgiu man tai buvo turtinga patirtis.

– Ko jūs ar Brazilijos gyventojai galėtumėte pasimokyti iš lietuvių, iš kražiškių?

– Buvau ten, Kražiuose, pirmąją mokslo metų pradžios dieną. Mano šeima visada suprato švietimo svarbą, bet ši diena buvo emocinga ir ypatinga. Tiek daug dėmesio, pagarbos ir prasmės šiam svarbiam dalykui: švietimui. Tai rodo ir Kražių kultūros centras: kaip svarbu mokytis, atsiminti ir išsaugoti atmintį.

Brazilija yra didelė šalis ir kiekviena vietovė yra skirtinga, tačiau visus šiuos klausimus mes sprendžiame kitaip.

KAUNAS PHOTO – ilgiausiai be pertraukų rengiamas kasmetis tarptautinis fotomeno festivalis Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Nuo 2004 m. festivalį organizuoja viešoji įstaiga „Šviesos raštas“. Festivalis laikomas vienu svarbiausių tęstinių meno renginių Lietuvoje. Festivalis yra pasaulinės „Festivals of Light“ organizacijos narys. Festivalio įkūrėjas ir meno vadovas Mindaugas Kavaliauskas.

KAUNAS PHOTO finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Rėmėjai: Kauno miesto savivaldybė, EPSON.
Parodos partneris: Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centras.

www.KaunasPhoto.com

Sorry, this entry is only available in Lithuanian.

Kražių festivalis ir fotomeno festivalis KAUNAS PHOTO, 2020 m. rugpjūčio 15 d. 19 val. Kražių kultūros centre atidaro brazilų fotografės Ievos Martinaitis fotografijų parodą „Mano dienos Kražiuose“. Paroda veiks iki rugsėjo 30 d.

Fotomeno festivalis KAUNAS PHOTO 2020 su tema „Periferinės vizijos“ grįžta prie meno vadovo Mindaugo Kavaliausko kūrybinių ištakų – periferijų, provincijos, „nereikšmingų“ vietovių, siužetų paieškų, kurias jis kaip fotografas 2001 m. pradėjo Kražių miestelyje serija “Kražių portretas“. Todėl dalis septynioliktojo fotomeno festivalio „KAUNAS PHOTO“ parodų ir renginių kelsis į Lietuvos miestus ir miestelius.

Pirmoji festivalio paroda – lietuvių kilmės brazilės fotografės Ieva Martinaitis darbas „Mano dienos Kražiuose“, kurį autorė sukūrė VšĮ Šviesos raštas ir Kražių kultūros centro organizuotoje meninės rezidencijos projekte „ReziPro“. Įprastai dirbanti tik su analogine spalvota fotografija, Ieva Martinaitis Kražių gyvenimą pasirinko vaizduoti nespalvotai. Praleidusi Kražiuose apie tris savaites autorė pabrėžia kražiškių bendruomeniškumą ir atvirumą: žmonės kvietėsi į namus, leido laiką kartu su fotografe, todėl, fotografinė pažintis su kražiškiais nebuvo sunki, leidusi į miestelio kasdienybę pažvelgti be išorinio blizgesio filtro. Parodos kuratorius Mindaugas Kavaliauskas, ilgalaikio projekto „Kražių portretas“ autorius džiaugiasi, kad Ievos darbas solidžiu autoriniu stilumi prisideda prie Kražių gyvenimo dokumentavimo tąsos. Jame, palyginus su „Kražių portreto“ laikais jaučiama daugiau jaunatviškų nuotaikų.

Fotografė Ieva Martinaitis augo San Paule, kur nuo vaikystės lankydavosi lietuvių parapijoje. Nors lietuviškai žinojo tik kelis žodžius, tačiau lietuvių papročiai, virtuvės tradicijos nebuvo naujas dalykas. Labiausiai Ieva įsiminė kražiškių svetingumą – čia jos stalas atrodė tiesiog karališkai – nuo cepelinų iki žvėrienos.

KAUNAS PHOTO – ilgiausiai be pertraukų rengiamas kasmetis tarptautinis fotomeno festivalis Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Nuo 2004 m. festivalį organizuoja viešoji įstaiga „Šviesos raštas“. Festivalis laikomas vienu svarbiausių tęstinių meno renginių Lietuvoje. Festivalis yra pasaulinės „Festivals of Light“ organizacijos narys. Festivalio įkūrėjas ir vadovas Mindaugas Kavaliauskas.

KAUNAS PHOTO finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Rėmėjai: Kauno miesto savivaldybė, EPSON.
Parodos partneris: M. K. Sarbievijaus Kražių kultūros centras.

www.KaunasPhoto.com

In September, 2018, photographers from Canada, Brazil, and Poland settled down in the small capitals of culture in Lithuania – Tveriai, Kražiai and Užpaliai. They were invited for three-week-long artist residences by NGO Šviesos Raštas, implementing a continuous project – “ReziPro: Residence in the Province”. For the second year in a row, foreign photographers are invited to create in Lithuanian townships, and the works of last year’s residents will become exhibitions.

The idea of inviting foreign photographers to create in remote areas of Lithuania, away from metropolitan cities or seaside, came to the founder of the festival KAUNAS PHOTO Mindaugas Kavaliauskas. According to him, photographers applied asking for assistance in implementing projects on the most diverse areas of Lithuania, and in the long run it became a separate project combining the excitement of foreign photographers and the desire to create series or a separate part of them in Lithuanian towns and the need to involve communities in the art of photography, to develop the creation of professional iconography on places which tourist-photography has not yet reached.

In 2018, there are three residences and will be two exhibitions of works created in 2017.

In the old Samogitian capital – Tverai, the artistic residence is performed by a French-Canadian photographer Vladimir Antaki. With the help of the local community, he creates diptychs – just when the sun has set, the artist captures the front-end home images in subtle light, combining this footage with identical compositions of the residents standing in front of their houses. Previously coming from the various metropolitan cities of the world, in Tverai the artist created portraits of houses as a loneliness allegory, and after discovering the lives of Tverai inhabitants, he began to create the second part of the diptych – the portraits of them in front of their homes.

Ieva Martinaitis, a Lithuanian-origin photographer from Brazil, stayed in Kražiai. In the context of Lithuania’s century celebration, she brings a message of love and longing for her homeland and raises identity issues. While visiting Kražiai events, homes and the courtyards, Ieva not only traces the footsteps of the project “ReziPro” pioneer photographer Mindaugas Kavaliauskas of the long-term project “Portrait of Kražiai”, but also improves her Lithuanian language skills.

The photo series by the Polish photographer Michal Adamski is created in Aukštaitija, Užpaliai town. He focuses on the uniqueness of the village by speaking to local people, participating in private families and public town holidays or events. Michal has received a number of awards for series about Poland province, thus interacting with strangers is not a novelty for him.

On 27^th of September the exhibition by German photographer Julia Baier “Water Matters. Druskininkai” will open in the foyer of Druskininkai Aqua Park. Her works summarize the two decades of the artist’s series about water in Druskininkai in autumn of 2017.

On 12^th of October a photo exhibition of a Colombian architect and photographer Santiago Escobar Jaramillo, will open at the Center square of Veisiejai. “ON-OFF Migrations” exhibition was created last year. Upon arriving in Veisiejai, the artist created a multifunctional sculpture from unused old furniture, which, with small structural modifications, became a house, a boat, a car, an airplane and various other forms that depicted departure and stay in different environments of Veisiejai.

The purpose of the project “ReziPro” is to attract artists to the regions of Lithuania, to raise their interest in local identities, cultural landscape uniqueness, social issues, everyday lives, joys and difficulties. Works created in Lithuania by mentioned photographers will not only allow local communities and young people to be brought together in the creative development process of the work, but are also expected to make the names of Lithuania and its small towns more known in the context of world photography. The works created this year at artist residences will be presented in the townships in 2019.

Major sponsors: Lithuanian Council for Culture, The Cultural Center of Matthew Casimir Sarbievius, Tverai Subdistrict, Užpaliai Subdistrict, Veisiejai Subdistrict, Druskininkai Municipality.

NGO “Šviesos Raštas” is an organization for the promotion of photography, since 2004 organizing photo festival KAUNAS PHOTO.